Jis taip pat siūlys jau dabar galiojančiame Metropoliteno įgyvendinimo įstatyme numatyti „Rail Baltica“ ir Vilniaus metro projektų strateginį susijungimą. Parlamentaras siekia, kad metro būtų galima plėtoti ne tik per koncesiją ar savivaldybės investicijas, o jungiant jį su valstybinės reikšmės projektais.
T. Tomilino teigimu, vietoj brangaus ir abejotinos reikšmės tramvajaus projekto, kurį, anot jo, tektų finansuoti iš miesto mokesčių mokėtojų biudžeto, reikėtų mąstyti kur kas plačiau.
„Siūlau atkreipti dėmesį į „Rail Baltica“ projekto, kuris jungs Lenkijos sieną per Kauną su Latvija, perspektyvas. Po 2030 metų numatytas antras šio su ES paramos lėšomis vykdomo projekto etapas, kuris jungs Kauną su Vilniumi. Ir čia aš siūlau kardinaliai keisti sumanymą. Siūlyčiau statyti „Rail Baltica“ ne šalia esančios vėžės per Lentvarį, o kur kas artimesne nauja kryptimi per Vilniaus miestą – nuo Pilaitės iki centro kurti „Rail Baltica“-Metro projektą. Tokiu būdu regioniniai traukiniai būtų sujungti su Vilniaus miesto viešojo transporto sistema, panašiai kaip yra padaryta Berlyne (S-Bahn)”, – savo iniciatyvą Eltai komentavo Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas T. Tomilinas, planuojantis registruoti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymo, Transporto kodekso ir Kelių įstatymo pataisas.
Jo teigimu, šio su ES parama vykdomo projekto nauda būtų akivaizdi – apie 20 km sutrumpėtų traukinio kelias į Kauną, nes nebeliktų Lentvario kilpos, atsirastų rimtas evakuacijos ir karinio mobilumo koridorius į Kauną.
„Taip pat atsirastų ir slėptuvė vilniečiams, nes dalis projekto Vilniaus mieste kaip metro būtų statoma po žeme. Siūloma metro atkarpa sutaptų su ta kryptimi, kuri jau nuo senų laikų buvo svarstoma kaip pirma Vilniaus miesto metro linija (Konstitucijos prospektas-Narbuto gatvė-Pilaitė)”, – sako Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys T. Tomilinas.
Jo teigimu, šiuo metu Lietuva neturi viešojo transporto plėtros vizijos.
„ES grasinimas nubausti Lietuvą už oro taršos direktyvos pažeidimus, nuolatinės viešojo transporto avarijos ir apgailėtina jo techninė būklė Vilniuje, tarpmiestinių maršrutų skaičiaus mažėjimas, rekordiškas automobilizacijos lygis, pinigų švaistymas reklaminiams projektams kaip Neries laiveliai Vilniuje ar tramvajaus brukimas – visos šios problemos turi bendrą vardiklį – Lietuva užstrigo ir neturi geros viešojo transporto plėtros vizijos”, – sako T. Tomilinas.
Nors diskusija dėl metro Lietuvos Seime ne nauja, anot T. Tomilino, ji dar nevyko tokiomis — karo Ukrainoje — sąlygomis.
„Visi matėme, kiek žmonių rado prieglobstį metro Kyjive ar Charkive. Matome, kad viešojo transporto pažangos Vilniuje nėra, tad laikas iš naujo pažiūrėti į metro projektą, juolab, kad ES skirs solidžią sumą „Rail Baltica“ projektui. Didelę pažangą tuo klausimu — integruojant geležinkelį į miesto susisiekimą — jau padarė kaimyninė Ryga. Latvijoje „Rail Baltica“ ir jo sujungimas su miesto centru yra tapęs oficialia susisiekimo politika“, – pastebi T. Tomilinas.
ELTA primena, kad dar 2012 metais Seimas bandė įstatymu atverti kelią metropolitenui. Parlamentarams tuomet nepavyko priimti Metropoliteno įstatymo projekto, nes Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas įžvelgė galimą jo prieštaravimą Konstitucijai.
Vėliau, 2014 metais Seimas vėl bandė priimti Metropoliteno koncesijos įstatymą, tačiau sulaukus tuometės prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, jis liko nepriimtas.
2018 m. Seimui pagaliau pavyko priimti Metropoliteno įgyvendinimo įstatymą, kuris įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d.
2020 m. rudenį metropoliteno klausimas dar kartą sugrįžo į politikų darbotvarkę. Seimo nutarimu Vilniaus metropoliteno projektą buvo siūloma pripažinti ypatingos valstybinės svarbos projektu, o Vyriausybei siūlyta pradėti organizuoti jo įgyvendinimą. Tačiau Seimo teisininkai, įžvelgę galimą prieštaravimą Konstitucijai, vėl „užgesino“ parlamentarų grupės užsidegimą dėl Vilniaus metro projekto.


(be temos)