Tautiniai kostiumai: dabar atrodo egzotika, bet seniau žmonės taip rengėsi

  • Teksto dydis:

Liepos 6 d., Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Šiauliuose vyko gausybė renginių. Išskirtiniu reginiu tapo Šiaulių kultūros centro vykdyto projekto „Tautinio kostiumo festivalis „Nuo tradicijos iki moderno“, skirto Tautinio kostiumo metams paminėti, baigiamasis renginys.

Jame pristatytos ir pademonstruotos archeologinių, tautinių kostiumų ir modernių drabužių su tautiniais motyvais kolekcijos. Gausų žiūrovų būrį sutraukęs renginys leido prisiliesti prie istorijos, susipažinti su įvairių laikotarpių tautiniais kostiumais ir kūrybiškai pažvelgti į šiandienos drabužius.

Pirmojoje išskirtinio renginio dalyje pademonstruotos V–XIII a. baltų genčių kostiumų rekonstrukcijos. Detaliai pakomentuodama, atskleisdama kiekvienos kostiumo detalės vertę ir išskirtinumą, rekonstrukcijų autorė dr. Daiva Steponavičienė prikaustė į renginį susirinkusių šiauliečių žvilgsnius. „Dabar į tokias kolekcijas žiūrime kaip į egzotiką, tačiau juk seniau iš tiesų žmonės taip rengdavosi. Įdomu atsigręžti į istoriją“, – renginio metu mintimis dalijosi susirinkusių miestiečių būrelis.

Antroje renginio dalyje demonstruoti penkių XIX–XX a. pr. etnografinių regionų tautiniai kostiumai. Aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, Mažosios Lietuvos ir žemaičių kraštui būdingus tautinius kostiumus teatralizuotai pristatę folkloro ansamblių „Raskila“ (Panevėžys, Aukštaitija), „Verpeta“ (Kaišiadorys, Dzūkija), „Nova“ (Šakiai, Suvalkija), „Ramytė“ (Šilutė, Mažoji Lietuva), ,,Gondinga“ (Plungė, Žemaitija) kolektyvų nariai leido renginį stebėti nuostabos pilnomis akimis. Po pasirodymo projekto vadovė džiaugėsi bendru rezultatu. „Smagu, kad projektas sudomino ne tik žiūrovus, bet ir jo dalyvius. Noriai prie jo prisijungę įvairių folkloro kolektyvų nariai atsakingai pažvelgė į misiją parodyti ir visuomenei pristatyti savo krašto tautinį kostiumą“, – sakė Šiaulių kultūros centro Etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.

Šventės akcentu tapo šiuolaikinių, stilizuotų tautiniais motyvais, rūbų demonstravimas. Pirmoji savo sukurtą kolekciją pristatė etnologė, Šiaulių kultūros centro folkloro ansamblio „Rėda“ vadovė ir prekinio ženklo „Juostė“ įkūrėja Justė Lipinskienė. Pasigirdus moderniai, stipresnių akordų muzikai, į sceną žengė Šiaulių kultūros centro choreografijos studijos „Aušrelė“ šokėjos, demonstruodamos natūralių audinių drabužius, puoštus vytinėmis juostomis, kurios pačios etnologės ir nuvytos. Kolekciją, įkvėptą senųjų liaudiškų raštų, specialiai projekto baigiamajam renginiui sukūrė dizainerė Diana Nevedomskytė. Istorinių, paveldėtų iš senelių ir prosenelių dalykų neįmanoma nei sumenkinti, nei užmiršti. Tautiniais raštais puošti drabužiai – nesenstantis dalykas, cikliškai grįžtantis į madą ir vis primenantis, kad esame istorijos dalimi.

Renginio pabaigoje į sceną ratu vienas paskui kitą suėję kolekcijų demonstruotojai dar kartą leido pasigrožėti tautiniais kostiumais, įžvelgti tapatumą ir laikmečio įaustas skirtybes. Baigiamąjį renginį režisavo Mindaugas Kosaitis ir Diana Martinaitienė, projekto idėjos autorė ir vadovė – A. Brijūnienė.

Projektas „Tautinio kostiumo festivalis „Nuo tradicijos iki moderno“ į įvairias veiklas pakvietė ir įtraukė etninės kultūros specialistų, rūbų dizainerių, mokslininkų, muziejininkų ir būrį kitų susidomėjusių žmonių. Juo siekta paskatinti šiauliečius ir miesto svečius atidžiau pažvelgti į tautinį kostiumą, susipažinti su atskiromis jo detalėmis. Projekto metu įgyvendintos įvairios praktinės ir kūrybinės veiklos: klausytasi paskaitų, mokytasi vyti vytines juostas, sukirpti tautinio kostiumo atskiras detales, modeliuoti ir siūti, pritaikant etnografinius elementus, šiuolaikinius drabužius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių