Susitarimas dėl švietimo: užsimota plačiai, tačiau gana abstrakčiai?

Pagaliau toji diena išauš: premjeras išsiuntė kvietimą Seime atstovaujamų partijų lyderiams rytoj aptarti partijų susitarimo dėl švietimo turinį. Tačiau nepanašu, kad norima ką nors iš esmės keisti ir apskritai, kad norima susitarti.

Mažai turinio

Po ambicijų dėl susitarimo švietimo klausimais autorystės ir delsimo mėnesių pirminis projektas – ant partijų stalo. Vyriausybė tikina, kad jį parengė išklausiusi visų partijų atstovų ir švietimo ekspertų siūlymus, o dabar projektas bus toliau tobulinamas, taip pat siekiant visų partijų ir švietimo ekspertų sutarimo.

Dokumentas pradedamas nuo to, kad Lietuva švęs Nepriklausomybės atkūrimo 30-metį. Kai surašomi net jubiliejai ir tai, kas visiems ir taip aišku – kad švietimas yra svarbi sritis, rašinėlis išeina didžiulis, bet jame daug "siekti" ir "tobulinti", o konkretaus turinio mažai.

Iš 28 susitarimo punktų vos keli konkretūs: didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. BVP, atsisakyti jungtinių klasių, ankstinti privalomąjį ugdymą ir ilginti pradinį ugdymą. Deklaruojamas siekis, kad iki 2025 m. vidutinė mokytojų alga sudarytų 130 proc. vidutinės algos šalyje, o dėstytojų, mokslo darbuotojų – 150 proc. Siūlomos dvi alternatyvos dėl mokyklų tinklo: visas, išskyrus pradines, laikinai perduoti Vyriausybės pavaldumui, o atlikus tinklo optimizavimą jas grąžinti savivaldybėms, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms, taip didinant jų savarankiškumą ir atsakomybę už tinklo efektyvumą bei ugdymo rezultatus.

"Visi perskaitėme trijų su puse puslapių projektą, kuris sudarytas iš keturių dokumentų – Vyriausybės programos, Valstybės pažangos strategijos 2030 m., kitų. Projekte surašyta protingų dalykų, bet yra ir tokių, dėl kurių gali nė viena partija nesutarti. Gerai, kad Vyriausybė paskelbė projektą – dabar turime pečių, nuo kurio galėsime šokti, bet toks dokumentas nebūtinai turi atkartoti Vyriausybės priemonių planą", – projektą vertina Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas, LVŽS frakcijos narys prof. Eugenijus Jovaiša.

"Susitarime dėl švietimo užsimota tikrai plačiai, tačiau gana abstrakčiai", – tokia Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) Švietimo centro vadovės Marijos Vyšniauskaitės nuomonė. Niekas nesiginčija, kad švietimo kokybė Lietuvoje turi augti, kad pagaliau iš tarptautinių tyrimų dugno mūsų mokiniai turi kilti link paviršiaus, o universitetai patekti į geriausiųjų reitingus. "Bet ties klausimu, kaip to pasiekti, politinės partijos įprastai suremia argumentus – vieni mano, kad reikia daugiau centrinės valdžios kontrolės, kiti, kad daugiau laisvės veikti", – primena LLRI Švietimo centro vadovė.

Atimti iš savivaldybių

To pavyzdys – revoliucingiausias susitarimo projekto siūlymas mokyklų optimizavimą patikėti valstybei arba tikslinių dotacijų skirstymą perduoti savivaldybėms. Pasak M.Vyšniauskaitės, pirmu atveju manoma, kad centrinė valdžia iš viršaus geriau matys tinklo perspektyvą ir turės daugiau drąsos uždaryti nekokybiškai ugdančias, mokinių nepritraukiančias ir brangiai kainuojančias mokyklas, mokinių srautą geltonais autobusiukais nukreipiant į stiprias ir pažangias ugdymo įstaigas. Antru variantu siūloma daugiau atsakomybės patikėti pačioms savivaldybėms. Vis dėlto patirtis rodo, kad vietos valdžiai tokius sprendimus priimti sudėtinga ir nepopuliaru, ji yra pernelyg arti rinkėjų.

LLRI Švietimo centro vadovė primena, kad pamirštamas dar vienas mokyklų tinklo optimizavimo būdas – natūralus susiefektyvinimas. "Tai įvyktų per mokinio krepšelio sistemą, sujungus ugdymo ir ūkio lėšas. Kiekvienas mokinys, kiekviena šeima savo mokesčiais sumokėtus pinigus nusineštų į jiems priimtiniausią ugdymo įstaigą. Nesvarbu, ar tai būtų mokykla esanti arčiausiai namų, ar privati mokymo įstaiga, ar toli esanti, bet geriausius pedagogus turinti ir šeimos lūkesčius atitinkanti mokykla. Taip patys žmonės nuspręstų, kurios mokyklos turi gyvuoti. Dabar abiem pasiūlyme pateiktais atvejais sprendimai būtų nuleidžiami iš viršaus", – sako M.Vyšniauskaitė.

Mažiau kokybės

Vyriausybė, kaip ir daugelis partijų, siūlo, kad švietimo finansavimas pasiektų 6 proc. BVP. Tačiau, atkreipia dėmesį M.Vyšniauskaitė, šiandien tam skiriame net kiek daugiau nei ES vidurkis (Eurostato duomenimis Lietuva – 4,9, ES – 4,6 proc.).

"Deja, bet daugiau pinigų nebūtinai reiškia aukštesnę kokybę. Tyrimai rodo paradoksą – mokyklos, kuriose ugdymas kainuoja brangiausiai, dažnai demonstruoja prasčiausius rezultatus", – sako LLRI Švietimo centro vadovė.

Ji pabrėžia, kad svarbiausia – kaip su pinigais tvarkomasi, kam jie panaudojami. Ar vien tik pakėlus atlyginimus mokytojams, mokykloms pripirkus modernios įrangos – mūsų mokinių rezultatai ir savijauta pagerės? "Nebūtinai. Tam reikia esminių reformų, kurios susijusios su ugdymo turiniu, naujų mokytojų ruošimu ir esamų mokytojų savarankiškumo didinimu", – sako M.Vyšniauskaitė.

Ji primena, kad šiuo keliu nuėjo mūsų kaimynė Estija ir gali didžiuotis įspūdingais šiandienos rezultatais. Jie suteikė daugiau autonomijos mokytojams ir mokyklų vadovams. Taip pat individualizavo ugdymo procesą, mokiniai turi daugiau laiko ir laisvės gilintis į jiems tuo metu aktualiausius dalykus. Estai nuėjo savarankiškumo ir atsakomybės didinimo keliu, o susitarime siūloma daugiau galios sutelkti centrinės valdžios rankose.

Susitarime dėl švietimo užsimota tikrai plačiai, tačiau gana abstrakčiai.

Skiriasi "valstiečių" vizijos

Nors Vyriausybė tikina konsolidavusi partijų siūlymus, pasiekti konsensusą švietimo klausimu – sunki misija, nes partijų vizijos gerokai skiriasi tiek dėl paties dokumento apimties, tiek ir dėl turinio. Skiriasi net pačių valstiečių lyderių nuomonės. LVŽS deleguoto į premjerus siūlymas mokyklų valdymą laikinai perduoti Vyriausybei neatrodo priimtinas LVŽS pirmininkui Ramūnui Karbauskiui. Jis pareiškė, kad tikrai nebus leista uždaryti mokyklų matematiškai skaičiuojant vaikus.

Socialdemokratai siūlė susitarti tik dėl kokių keturių penkių pagrindinių dalykų, bet labai konkrečiai. Jų nuomone, privačios mokyklos turi būti finansuojamos tik privačiomis įmokomis. Taip pat reikia atsisakyti vaikų rūšiavimo praktikos – nutraukti atrankas į valstybės finansuojamas ugdymo tinklo įstaigas, o vaikus į jas priiminėti pagal gyvenamąsias teritorijas. Šių siūlymų Susitarimo projekte nėra. Socialdemokratai – prieš mokyklų tinklo perdavimą centrinei valdžiai.

LVŽS buvo parengusi ilgiausią, bet dar abstraktesnį už Vyriausybės pasiūlytąjį Susitarimo projektą, kuriame knibžda visokių "skatinti" ar "įveiklinti". Siūlymų leitmotyvas – vadinamoji pozityvi diskriminacija: siūloma daugiau dėmesio skirti regionų ir kaimų, ar augantiems skurdą ir socialinę atskirtį patiriančiose šeimose, vaikams.

Primena detektyvą

Nesutariama ne tik dėl susitarimo turinio, bet ir jo rengimo fabula primena detektyvą. Visų pirma nepasidalyta iniciatyvos autoryste. Premjeras tokio susitarimo idėją kaip didelę naujovę iškėlė pernai rugsėjį, nors tokį siūlymą jau buvo pateikęs ir Prezidentas Gitanas Nausėda. LVŽS pirmininkas R.Karbauskis pareiškė, kad jų partija dar anksčiau ne tik pasakė, kad tokio Susitarimo reikia, bet jau parengė projektą ir jį pateikė Vyriausybei.

O dar anksčiau, pernai gegužės pradžioje, nualinti nuolatinių reformų rengti partijų susitarimą dėl švietimo strategijos jau buvo pasiūlę Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos, Lietuvos progimnazijų asociacijos, kitų švietimo bendruomenės organizacijų, akademinės visuomenės atstovai, prie iniciatyvos prisidėjo ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Prie siūlymo prisidėjo kelios partijos, pradėta burti projekto rengėjų grupė.

Detektyvas, ir kaip partijos buvo buriamos susitarimui rengti. Apie tokią iniciatyvą paskelbęs premjeras Seime atstovaujamas partijas kvietė iki rugsėjo 20 d. deleguoti atstovą kurti šį dokumentą.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojai Radvilei Morkūnaitei-Mikulėnienei, kartu su frakcijos nariu Vytautu Juozapaičiu deleguotai į Vyriausybės komisiją "Dėl Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamų partijų susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos", susidarė įspūdis, kad trūksta noro spėriai imtis susitarimo dėl švietimo darbų. Nuo rugsėjo tebuvo vienas susitikimas, kuriame partijos išsakė savo poziciją, o po to – tyla iki pat šios savaitės, kai premjeras pakvietė vėl susitikti. "Ir iš šio pavyzdžio nepanašu, kad švietimas būtų prioritetas – nėra taip, kad valstybė mestų visas jėgas į vieną svarbiausių sričių. Taip pat žiūrime atsargiai ir į patį susitarimo faktą, kadangi matome, kad gynybos susitarimo nesilaikoma, nes nėra biudžete tokio augimo, koks turėjo būti šiais metais", – teigė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Viena partijų komisija suburta Susitarimui rengti Vyriausybėje, kitą lapkritį pasiūlė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E.Jovaiša. Šioje tarp keturiolikos narių buvo net keturi Mišrios Seimo narių grupės nariai, žodžiu, vienas pats save atstovaujantis Mindaugas Puidokas ir didžiausia Lietuvoje Socialdemokratų partija su devyniais nariais parlamente buvo atstovaujamos vienodai. Seimo Valdyba atmetė projektą dėl tokios darbo grupės sudėties.

Dabar, paskelbus Vyriausybės parengtą Susitarimo projektą, buriama nauja. "Šią ar kitą savaitę Seime sudarysime nedidelę savo darbo grupę iš nusimanančių švietimo srityje žmonių ir Vyriausybės projekto pagrindu parengsime savo Susitarimo variantą, kurį pasiūlysime svarstyti Seimo nariams ir Švietimo tarybai, kitoms suinteresuotoms grupėms. Kalbėjomės su LVŽS pirmininku R.Karbauskiu, sutarėme, kad tada ir galvosime apie jos pasirašymą", – sako E.Jovaiša.

Ar nediskredituos idėjos?

Premjero patarėja Unė Kaunaitė mano, kad susitarimą įmanoma pasirašyti per mėnesį. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas E.Jovaiša sako: "Nemanau, kad labai skubėsime, nes dokumentas turi būti strateginis."

Tikėtina ir tai, kad susitarimo data nusikels jau po Seimo rinkimų, nes su dabartiniais valdančiaisiais opoziciniai konservatoriai ir liberalai nelinkę pasirašinėti bendrų dokumentų. Socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas anksčiau irgi yra pareiškęs abejones, ar premjeras yra tas žmogus, kuris galėtų inicijuoti susitarimą dėl švietimo, po to, kai visą kadenciją pasitikėjimo saitai su švietimiečiais buvo plėšomi, o sprendimai šioje srityje priiminėjami nepasitarus.

Gal susitarimą pasirašytų tik dalis partijų. Tačiau susitarimas ir vadinasi susitarimas, nes dėl kažko susitaria tie, kurie jį pasirašo. Nors tokio dokumento tikslas – užtikrinti, kad švietimo politika nebūtų keičiama po kiekvienų rinkimų, tačiau ar jis bus privalomas jau po devynių mėnesių, kai naują valdančiąją daugumą sudarys partijos, kurios jo nebus pasirašę?

Prezidentas, komentuodamas, kaip realizuojama Susitarimo iniciatyva, apgailestavo, kad temato įžeistos savimeilės žaidimus, pasigenda ir partijų pasiryžimo susitarti dėl tokios svarbios srities.

Tad kada, ir ar apskritai bus pasirašytas susitarimas, o jei bus pasirašytas, ar nebus jis butaforinis? Blogiausias scenarijus – jei idėja susitelkti dėl švietimo ar visų mūsų ateities būtų tiesiog diskredituota.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Juozas

Juozas  portretas
Tris metus šūdą malė, prieš rinkimus sugalvojo pasireklamuoti.

frrrrr

frrrrr portretas
Cibulakis ir buratinas.

is

is portretas
fizionomijos matosi kokie zmogenai mus valdo......
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių