Trejų metų narystės Europos Sąjungoje proga skaičiuojami nuveikti ir neatlikti darbai

Su šia sukaktimi Lietuvos žmones pasveikinęs Prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad dar ne viskas padaryta, jog šalies piliečiai pajustų narystės Europos Sąjungoje (ES) naudą.

Savo pareiškime šalies vadovas priminė neišsipildžiusias svajones jau nuo šių metų pradžios litą pakeisti euru ir greičiau prisijungti prie Šengeno erdvės.

Vien džiaugtis nepakanka

“Šiandien kartu su kitomis valstybėmis bendražygėmis esame visateisiai Europos klubo nariai, vis labiau tikintys, kad naujomis idėjomis, dinamizmu, kūrybingumu bei savita patirtimi galime praturtinti ir atnaujinti ES”, - teigia V.Adamkus.

Prezidento nuomone, Lietuvos strateginis uždavinys ES išlieka aiškus ir nekintamas - siekti, kad ES būtų stipri ir darniai veikianti valstybių, piliečių ir vertybių bendruomenė.

“Tik taip galėsime geriausiai apginti Lietuvos valstybės ir jos piliečių saugumo ir gerovės interesus, tik stipri ir vieninga ES gali skleisti demokratijos ir laisvės vertybes, prisidėdama prie saugumo ir stabilumo kūrimo savo kaimynystėje ir visame pasaulyje”, - pabrėžė Prezidentas.

V.Adamkaus teigimu, per pastaruosius trejus metus Europos reikaluose buvo daug gražių laimėjimų. “Galime pasidžiaugti, kad Lietuva svariai prisidėjo prie Europos kaimynystės politikos stiprinimo ir bendros ES energetikos politikos kūrimo. Tai geri pavyzdžiai, kaip bendromis pastangomis sprendžiami ES ir Lietuvai svarbūs klausimai”, - sakė Prezidentas.

Vis dėlto V.Adamkus pabrėžė, kad nederėtų vien tik džiaugtis narystės ES pasiekimais. Pasak jo, būtina atlikti namų darbus dėl euro įvedimo, Lisabonos strategijos - struktūrinių reformų įgyvendinimo, Šengeno erdvės plėtros, tinkamai išnaudoti ES paramą ir toliau nuosekliai vykdyti vidines reformas.

“Ne mažiau svarbu ir kasdieniniame mūsų gyvenime puoselėti ir skleisti europietiškas vertybes bei identitetą, diegti europietiškus standartus ir elgesio normas. Tik taip kiekvienas iš mūsų pasijusime tikrais ES piliečiais - ne tik besidžiaugiančiais europietiška gerove, bet ir kuriančiais ir rūpestingais šios bendruomenės šeimininkais”, - ragino Prezidentas.

Ministras kviečia susitelkti

Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas, vertindamas trejų metų Lietuvos narystės ES sukaktį, pažymėjo, kad šaliai pastarieji metai buvo sėkmingi.

“Pamažu įgyjame svarbios patirties, išmokstame formalias ir neformalias ES žaidimo taisykles, turime aiškius prioritetus, todėl esame vertinami kaip nuoseklūs, solidūs ir principingi partneriai”, - sakė ministras.

Kaip vieną svarbiausių pastarųjų įvykių ministras įvardijo Berlyno deklaracijos pasirašymą. Šia deklaracija ES šalys išreiškė vienybę dėl pamatinių vertybių ir pasiryžimą kartu spręsti aktualiausius ateities uždavinius - bendros ES energetikos politikos kūrimą, Europos kaimynystės politikos stiprinimą.

Pasak ministro, svarbus Lietuvos, kaip aktyvios ES narės, laimėjimas buvo ES sprendimas Vilniuje įsteigti Europos lyčių lygybės institutą, kuris taps pirmąja Europos institucija Lietuvoje.

“Esu įsitikinęs, kad pirmieji treji Lietuvos narystės ES metai padėjo tvirtus pagrindus dar geriau pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis, stiprinti valstybės ir jos piliečių gerovę ir saugumą. Atliekami svarbūs darbai siekiant prisijungimo prie Šengeno erdvės ir euro zonos. Turime susitelkti šalies viduje tam, kad sparčiai įsilietume į ES mokslo, žinių ir inovacijų erdvę bei užtikrintume ilgalaikę Lietuvos pažangą ir konkurencingumą”, - teigė užsienio reikalų ministras.

Lietuvai nereikia ES pinigų?

Lietuva ES nare tapo 2004 metų gegužės 1-ąją. Tačiau iki šiol jai nepavyko įgyvendinti kai kurių savo ambicingų planų. Per didelė infliacija sukliudė nuo 2007 metų sausio 1-osios nacionalinę valiutą pakeisti į bendruosius ES pinigus - eurą. Dabar euro įvedimas pagal pesimistiškas prognozes nukeliamas net į 2011 metus.

Atidėta ir Šengeno, laisvo judėjimo ES viduje, sistemos plėtra. Lietuva ir dar dešimtis ES naujokių tikėjosi, kad jau šių metų pabaigoje joms bus leista panaikinti kontrolės punktus ties vidinėmis ES sienomis, tačiau dabar kalbama, kad tą bus leista padaryti tik kitų metų antroje pusėje.

Netyla perspėjimai iš ES institucijų, kad Lietuva pernelyg vangiai panaudoja jai skirtas paramos lėšas.

Pagal Europos Komisijos patvirtintą paramos panaudojimo strategiją Lietuvai iki 2013 metų planuojama skirti 23 mlrd. litų. Jeigu panaudojimo sparta nebus pakankama, dalis šių pinigų gali būti grąžinta į ES biudžetą.

Lietuvai tapus ES nare, jos gyventojams atsivėrė darbo rinkos daugelyje ES valstybių. Tai paskatino ir iki tol buvusią sparčią, bet tuomet dar nelegalią emigraciją. Ekonominius emigrantus iš ES narių naujokių nuo šių metų gegužės pradeda įsileisti ir Olandija. Emigracija, iš pradžių tarsi padėjusi Lietuvai spręsti nedarbo problemą, dabar jau tapo problema - daugeliui šalies ūkio sričių ėmė stigti darbuotojų.

Įvairių apklausų duomenimis, vis daugiau Lietuvos žmonių tvirtina jaučiantys narystės ES naudą. Struktūrinių ir Sanglaudos fondų parama už 3,2 mlrd. litų pasinaudojo ir valstybinis, ir privatus sektoriai. Verslininkai džiaugiasi ne tik paramos pinigais, bet ir atsivėrusia plačia Europos rinka, kuri skatina tolesnę plėtrą.