S.Štombergas tampa šeimos žmogumi

Europos krepšinio čempionas ir dukart olimpinių žaidynių – Atlantos ir Sidnėjaus – prizininkas Saulius Štombergas mokosi būti šeimos žmogumi.

Neatsispyrė aistrai

Daugybę metų po užsienio šalis keliavęs krepšininkas šiuo metu didžiąją laiko dalį praleidžia su šeima.

„Tik dabar įsijaučiau į tėvo pareigas. Šiaip visada būdavau išvykęs, o šeima - nuolat Lietuvoje. Atvažiuodavo tik kelioms dienoms ar savaitei.

Dabar, galima sakyti, pradedu naują gyvenimo etapą. Visada norėjosi pagyventi ramiai, pabūti su šeima. Tas noras pagaliau pildosi. Jaučiuosi laimingas“, - aiškino sportininkas.

Tačiau nepaisant liepsnojančio šeimos židinio, S.Štombergas nepajėgė atsispirti pagrindinei savo gyvenimo aistrai – krepšiniui. Šių metų vasarą paskelbęs apie karjeros pabaigą, 33 metų vyras vis dėlto apsigalvojo ir sugrįžo į krepšinį - apsivilko nacionalinės krepšinio lygos Palangos „Naglio-Akadrio“ marškinėlius.

Žaidžia ne dėl uždarbio

- Kodėl priėmėte tokį sprendimą? - „Klaipėda“ pasiteiravo S.Štombergo.

- Nepasakyčiau, kad sugrįžau. Įvardinčiau, kad karjera ir baigėsi. Juk nebežaidžiu profesionaliai. Nusprendžiau sportuoti savo malonumui, kad neužsiauginčiau pilvo. Žaidžiu ne dėl uždarbio, o dėl savęs. Todėl ir dalyvausiu ne visose komandos rungtynėse. Su komandos vadovais sutarėme, kad žaisti atvyksiu į Palangą ir į prie Kauno esančius miestus.

Klubas man apmoka keliones. Už pergales gal ir kokią premiją išrašys.

- O kodėl karjeros pabaigai nesirinkote kokios aukšto lygio ekipos? Nesinorėjo iš sporto išeiti pakelta galva?

- Yra išlikęs stimulas krepšiniui. Norėjosi kuo daugiau laiko praleisti su šeima. Dabar būtent tokios sąlygos. Kaune gyvenu, o savaitgalį atvažiuoti sužaisti vienas kitas rungtynes nėra sudėtinga. O aukštesniame lygyje žaisti nebesinori. Reikėtų kasdien intensyviai treniruotis ir sportui atiduoti visas jėgas. O dabar tiek laiko neturiu ir nenoriu.

Augina dukrelę

- Papasakokite plačiau apie savo šeimą.

- Turiu žmoną Simoną. Auginu dukrelę Saulę, kuri mokosi antroje klasėje.

- O dukra domisi krepšiniu?

- Ne itin. Tiesa, kartkartėmis ateidavo su žmona pažiūrėti krepšinio varžybų.

- Nesvajojate apie sūnų, kuris galėtų sekti tėvo pėdomis?

- Būtų visai malonu. Bet kiekvienas atsirenka tai, kas jam geriausia. Iš patirties žinau, kad per prievartą nelabai ką ir pasieksi. O jei darbas teikia malonumą, tada ir lydi sėkmė.

Pomėgis - keliauti

- Minėjote, kad esate įsikūręs Kaune? O grįžti į gimtąją Klaipėdą netraukia?

- Kaune turiu butą. O ateityje, kas čia žino, gal ir grįšiu į Klaipėdą. Pastaruoju metu turiu įvairiausių reikalų, keliauju po visą Lietuvą. Nenoriu nieko skelbti, tačiau galiu patikinti, kad tikrai neliūdžiu.

Per savaitę nors kartą užklystu į šiuos kraštus. Dabar dukrai savaitę bus atostogos, tad tą laiką būsime Klaipėdoje.

- Ar uostamiestyje daug liko jaunystės draugų?

- Mažai ką sutinku iš vaikystės draugų. Teko daug keliauti po įvairias šalis, ryšiai po truputį ir nutrūko.

- Kaip leidžiate laisvalaikį?

- Kai profesionaliai sportavau, laisvalaikio beveik neturėdavau. Po varginančio sezono padėdavo atsipalaiduoti poilsinės kelionės. Tai ir buvo mano didžiausias pomėgis.

Anksčiau krepšinis buvo darbas, o dabar - hobis. Krepšinis – mano aistra, norisi gyventi šiuo sportu.

Legionieriaus duona

- Per savo sportinę karjerą rungtyniavote Kinijoje, Turkijoje, Rusijoje, Ispanijoje. Ar sunku būdavo adaptuotis?

- Kiekvienąkart skirtingai. Pirmąjį gyvenimo etapą, kai dar buvau nevedęs, adaptuotis būdavo paprasčiau. Tiesiog labiau pasineri ir atiduodi save vien krepšiniui.

O kai jau yra šeima, tuomet reikia daugiau dėmesio skirti jai. Tuomet ir šalis, kuriose rungtyniauji, labiau renkiesi. Norisi, kad atitiktų visų poreikius – ir žmona turėtų užsiėmimų, ir dukrai būtų šalia gera mokyklėlė ar darželis.

- Ar nesvarstote galimybės dirbti krepšinio treneriu?

- Patirties turiu, esu matęs įvairaus krepšinio, išklausęs daugybės trenerių pamokų. Turiu šiokį tokį žinių bagažą. Tačiau žaidėjo akimis krepšinis atrodo vienaip, o trenerio – kitaip. Trenerio darbui reikėtų aktyviai ruoštis.

- Krepšinio aikštelėje esate tikras kovotojas. O koks gyvenime?

- Kol kas didžiąją savo gyvenimo dalį laiko ir praleidau aikštėje. Dabar pažiūrėsiu, kaip bus. Kiek reikės, tiek kovosiu.

Kinai supainiojo su broliu

- Esate garsus krepšininkas. Tikriausiai gatvėje nuolat esate palydimas žvilgsnių, sveikinimų? Neerzina?

- Nuo to nepabėgsi. Per daug vaikštinėti gatvėmis niekada neturėjau laiko. Krepšinio sezono metu rytą ir vakarą skubi į treniruotes, o dienomis ilsiesi namuose.

Tačiau gerbėjų antplūdį visada jutau, ypač kai rungtyniavau šalies rinktinėje.

- O kokių kuriozinių situacijų su gerbėjais teko patirti?

- Kartą Kinijoje su ekipa sirgaliams pasirašinėjome viename prekybos centre. Kaip tik tuo metu mano brolis buvo atvykęs į Kiniją ir vaikštinėjo netoliese. Staiga prie jo pribėgo krepšinio mėgėjai ir pradėjo prašyti parašų, tiesiog supainiojo su manimi. Buvo daug juoko.

Piktina apleista aikštelė

- Ar žinote, kad Jūsų vardo krepšinio aikštelė (prie Gedminų vidurinės mokyklos) jau kurį laiką atrodo apgailėtinai – nekeičiamos sudaužytos plastikinės krepšinio lentos, nulaužti lankai, išdraskytos aikštelę juosiančios vielinės tvoros, aplink mėtosi alaus ir degtinės butelių šukės?

- Teko matyti. Valdininkai skelbė, jog iki olimpinės dienos aikštelės bus sutvarkytos. Net, kiek girdėjau, tam buvo skirta ir pinigų. Piktina, jog į tai žiūrima pro pirštus. Viskas liko savose vėžėse. Gal čia Lietuvoje taip įprasta? Bet man keista.

- Arvydas Macijauskas buvo prakalbęs apie Lietuvos rinktinės problemas. Ar Jūs jų įžvelgėte?

- Visą laiką būna kažkokių problemų. Nebus juk kiekvienas patenkintas. Čia kiekvieno žmogaus asmeninis dalykas.

- Kokie Jūsų ateities planai? Kaip save įsivaizduojate senatvėje?

- Tikiuosi, ne invalido vežimėlyje. Stengiuosi nenutolti nuo sporto. Niekur nuo jo nepabėgsiu. Krepšinis – mano širdy. Tikiuosi, kad suksiuosi krepšinio versle.

- Gal ta linkme Jūsų reikalai ir juda?

- Na taip. Yra visokių planų. Nenoriu dabar per daug kalbėti, nes kai iš anksto prisišneki, nepavyksta įgyvendinti.