ŠMM atstovai prašo mokytojų palikti ministerijos patalpas

„Ne per seniausiai, prieš gerą pusvalandį paprašėme gerbiamų mokytojų, kad jie per šiandien paliktų ministerijos patalpas su savo daiktais“, – BNS sakė ministerijos kancleris Tomas Daukantas.

Jis neatskleidė, ką ŠMM administracija darys, jeigu mokytojai atsisakys išeiti iš ministerijos.

Kancleris tvirtino besitikintis, kad mokytojai įvertino tai, jog derybų dėl Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos reikalavimų ministerijoje nebevyks, o Vyriausybė pirmadienį apsisprendė dėl kitų metų biudžeto projekto.

Ministerijoje esanti Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja BNS patvirtino, kad patalpas paprašė palikti pats T. Daukantas.

Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis pirmadienį pareiškė, kad ministerijoje streikuojantys ir iš jos nesitraukiantys mokytojai grubiai pažeidžia Susirinkimų įstatymą, o ŠMM administracija turi teisę spręsti, kaip elgtis toliau.

„Ministerijos administracija turi spręsti: jeigu tai yra problema valstybės įstaigos funkcionavimui, tai yra numatyti atitinkami teisiniai mechanizmai, kaip tuos klausimus reikėtų spręsti“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Pirmadienio popietę ministerijos Kolegijų salėje buvo įsikūrę 25 mokytojai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Elektrėnų, Švenčionių ir kitų miestų.

Pedagogai Švietimo ir mokslo ministerijoje nakvoja nuo trečiadienio.

R. Karbauskis: didžiausia problema – ne streikuojantys mokytojai

Didžiausia problema šiuo metu yra ne streikuojantys mokytojai, o be mokymo likę vaikai, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) vadovas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, Vyriausybė bandys su savivaldybėmis tartis, kad ugdymo procesas kuo greičiau būtų atstatytas, pvz., mokykloje streikuojant atskiriems mokytojams juos galėtų pavaduoti kiti pedagogai, o streike dalyvaujant visai mokyklai vaikus būtų galima laikinai mokyti kitur.

„Jokių problemų, kad kažkas protestuoja, kažkur barikaduojasi, bet didžiausia problema, kad vaikai negali eiti į mokyklą ir negauna ugdymo, ypatingai pagalvokime apie aštuntokus, dvyliktokus, artėja egzaminai ir čia kils labai rimtų problemų Lietuvoj“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

„Tėvai labai kantrūs, jei šiandien kurie tėvai būtų kreipęsi į teismus dėl jų vaikų teisių pažeidimų, jie nesunkiai įrodytų, kad tie veiksmai, kurių ėmėsi viena profsąjunga, yra neteisėti“, – teigė LVŽS pirmininkas.

Anot jo, Vyriausybė siekdama atstatyti ugdymo procesą visų pirma tarsis su savivaldybėmis.

„Savivaldybės yra steigėjai visų mokyklų, savivaldybės galėtų tai padaryti ir be Vyriausybės įsikišimo, bet, matyt, trūksta signalo, dėmesio, ryžtingo prašymo, tas bus padaryta. Kada mes grąžinsime vaikus į mokyklas, galėsime plačiau pakalbėti apie tai, kas čia vyksta“, – teigė R. Karbauskis.

„Šiandien yra šešiolika mokyklų, kuriose vyksta streikas, ir tik vienas mokytojas streikuoja. Jei nevyksta to mokytojo pamokos, jis nesunkiai galėtų būti pavaduotojas. Daug sudėtingiau, kai visa mokykla streikuoja, čia, kaip premjeras sakė, būtų galima ieškoti galimybių tartis su kitomis mokyklomis, kaip vaikus nors laikinai mokyti kitose mokymo įstaigose arba ieškoti būdų, kaip pakviesti kitų mokyklų mokytojus“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.

Klausiamas, ar tai reikštų, jog vietoje streikuojančių mokytojų būtų samdomi kiti pedagogai, R. Karbauskis pažymėjo, kad streikuojantiems mokytojams atlyginimai nemokami, tad šias lėšas būtų galima skirti pavaduojantiems mokytojams.

„Žmonės pasirenka, labai aiškiai suprantama, kad tie žmonės, kurie streikuoja, atlyginimo už tą laikotarpį negaus. Profsąjunga pažadėjo apmokėti, kiek žinau, jau artėja prie milijono eurų ta suma, kurią reikėtų kompensuoti profsąjungai, matyt, tiesiog pašnekėjo ir tuo „patiešijo“ (netesėjo – BNS), bet neišspręs to klausimo tikriausiai. Tie pinigai, kurie nesumokėti mokytojams, kurie streikuoja, gali būti sumokėti mokytojams, kurie padės ugdymo procesą atnaujinti“, – sakė R. Karbauskis.

Ragina ieškoti sprendimų dėl besitęsiančio streiko

Lietuvoje besitęsiant dalies mokytojų streikui, streikuojančių mokyklų ir savivaldybių vadovai ragina ieškoti sprendimų situacijai išspręsti.

Tarp didžiųjų Lietuvos miestų, sudėtingiausia situacija yra Klaipėdoje: čia streikuoja 26 mokyklos, kurias lanko beveik 13,8 tūkst. vaikų. Iš viso Klaipėdos ugdymo įstaigose mokosi apie 19 tūkst. moksleivių.

Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas sako, kad tokia situacija yra grėsminga ir turėtų priversti imtis sprendimų.

„Statistika labai neramina ir, matyt, sutarimas turėtų būti priimtas kaip įmanoma greičiau, nes ta dinamika, kai vos ne 14 tūkst. iš gimnazijų ir progimnazijų moksleivių neina į mokyklą, tai turėtų išblaivyti net ir pačius aršiausiai nusiteikusius politikus ir valdininkus“, – BNS sakė V. Grubliauskas.

Tarp streikuojančių Klaipėdos mokyklų – keturi vaikų darželiai ir vaikų muzikos mokykla, šešios iš 12 gimnazijų, 14 iš 17 progimnazijų.

Pasak mero, streikuojančiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose užsiėmimai nevyksta 567 vaikams. V. Grubliauskas sakė nežinantis, ką reikėtų daryti, jei juos visus tėvai atvestų į ugdymo įstaigas.

„Miestas ką gali, tą daro, kas liečia vaikučius darželyje, jų yra apie 700-800. Jeigu taip atsitiktų, kad tėveliai, neturėdami ką daryti, atvestų tuos visus 567 vaikučius į darželius, tai miestui būtų toks iššūkis, kad neįsivaizduoju, kaip reikėtų jį spręsti“, – kalbėjo uostamiesčio meras.

Kaune mokyklos kol kas nestreikuoja, Vilniuje prie streiko prisijungusios kelios mokyklos, ugdymo procesas nevyksta keliems tūkstančiams vaikų.

Streikuojančios Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos duomenimis, protestuojančių mokyklų skaičius augs.

„Skaičius sieks arti šimto mokyklų. Streikas plečiasi, jungiasi naujos mokyklos iš Vilniaus, Kauno ir kitų rajonų, kur streikų iki šiol nebuvo“, – LRT radijui sakė A. Navickas.

Pasak jo, streikas apima apie 50-60 tūkst. vaikų.

Premjero siūlymus vertina skeptiškai

Pasak Vilniaus vicemerės Editos Tamošiūnaitės, sudėtingiausia situacija Žemynos progimnazijoje, kur pamokos nevyksta jau ketvirtą savaitę. Šioje mokykloje mokosi daugiau kaip tūkstantis vaikų.

„Žiūrint į ugdymo procesą, nes ir tėvai jau kelia tuos klausimus, blogiausia situacija Vilniaus mieste yra Žemynos progimnazijoje.

Vilniaus Žemynos progimnazijoje, pasak direktorės Eugenijos Surmilavičienės, mokykloje dirba 12 iš 79 mokytojų.

Jos teigimu, dėl nutrūkusio ugdymo proceso išgyvena ir patys mokytojai. Pirmadienį turėtų vykti posėdis, kuriame mokyklos vadovai ir pedagogai spręs, ką daryti toliau.

Į mokyklą atėjusiems vaikams vyksta konsultacijos, užsėmimai ir paskaitos, kai kurias pamokas jiems veda administracija.

E. Surmilavičienė sakė, kad rasti streikuojančius mokytojus pavaduoti galinčių pedagogų nėra realu.

„Mokytojai yra solidarūs ir nestreikuojantys dirbti neis: ar streikuoja, ar nestreikuoja, jie palaiko vieni kitus“, – kalbėjo mokyklos vadovė.

Tokios nuomonės laikėsi ir E. Tamošiūnaitė. Pasak jos, Vilniaus mokyklos ir taip yra pilnos, todėl tai reikštų, jog didėtų krūvis nestreikuojantiems mokytojams.

„Tam mokytojui, kurį palietė visos tos pačios problemos, mes turėtume užkrauti papildomą naštą, kad jis nestreikuoja? Vilniuje sunkiai įsivaizduoju mokyklų jungimąsi“, – sakė vicemerė.

Tokį premjero Sauliaus Skvernelio pirmadienį išsakytą pasiūlymą sukritikavo ir Klaipėdos meras. Jis svarstė, kad ši situacija susiklostė ne dėl vietos administracijos kaltės, todėl ne jiems ir turėtų tekti našta galvoti, kaip problemą spręsti.

„Iš kokio nors kabineto Gedimino prospekte gal galima siūlyti dar ne tokių genialių idėjų, tik tada klausimas – suraskite finansavimą, imkitės organizacinių darbų... Tik ar mes čia turime srėbti tą košę?“, – kalbėjo V. Grubliauskas.

Pirmadienį prie streiko prisijungusiame Vilniaus licėjuje streikavo 36 iš 45 mokytojų. Antradienį streikuoti planuoja devyniais mokytojais mažiau.

„Jeigu tai užsitęs vieną, dvi, tris dienas... ministrė paliko prailgintus mokslo metus, tai, manau, niekas tikrai nenukentės“, – BNS sakė šios mokyklos direktorius Saulius Jurkevičius.

Jis vylėsi, jog galiausiai bus pradėta ieškoti išeičių, kaip situaciją išspręsti ir ilgiau mokytojams streikuoti neprireiks.

„Gal galų gale atsibus, priiminės sprendimus ir bandys valstybę išvesti į ramesnę situaciją žmonės, atsakingi už švietimą. Nevertėtų gilinti situacijos dramatiškai, kas jau ir taip per daug ilgai užtęsta: juk praktiškai tie sprendimai, kurie buvo padaryti, pavyzdžiui, šiandien, jie galėjo būti padaryti jau seniai“, – kalbėjo Vilniaus licėjaus direktorius.

Pirmadienį ministras pirmininkas S. Skvernelis pranešė nusprendęs pakeisti švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę.

Jai ir A. Navicko profsąjungai praėjusią savaitę nepavyko susitarti dėl mokytojų algų koeficientų didinimo penktadaliu, nekontaktinių valandų skaičiaus didinimo priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, taip pat pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinių intervalų naikinimo, klasių mažinimo, mokytojo etato struktūros keitimo.