Siūloma liberalizuoti streikų reguliavimą, keisti kolektyvinių sutarčių taikymą

Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip siekiama gerinti darbuotojų teisių apsaugą, stiprinti kolektyvinius darbo santykius ir socialinį dialogą bei profesinių sąjungų galias derėtis.

„Darbo kodekso pakeitimai buvo būtini dėl to, kad yra noras suteikti daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip nei numato teisės aktai. Lietuva su kolektyvinėmis sutartimis nėra pirmaujanti valstybė, tikrai yra kur pasistengti“, – posėdyje sakė ministrė Jūratė Zailskienė.

Anot jos, tikslinamas kolektyvinių sutarčių taikymas – pagal jas apmokėjimo sistema taikoma visiems darbuotojams, ne tik profesinės sąjungos nariams. Taip pat nustatomos lankstesnės sąlygos susitarti su aukštos kvalifikacijos darbuotojais, kai bandomasis laikotarpis gali būti ne trys, o šeši mėnesiai.

„Čia tik pradžia, bet ir toliau judėsime link to, kad Darbo kodeksas vis labiau apsaugotų darbuotojus ir skatintų ginti savo teises“, – posėdyje teigė premjerė Inga Ruginienė.

Anot ministerijos, būtina nustatyti lankstesnį, modernesnį darbo santykių reglamentavimą dėl darbo sutarties nutraukimo, atsiskaitymų, žalos atlyginimo, nuotolinio darbo, tėvystės teisių.

Taip pat norima efektyvinti darbo ginčų ir streikų reguliavimą užtikrinant greitesnį ginčų sprendimą, aiškesnes atsakomybes streiko metu, darbuotojų apsaugą.

Siūloma, kad aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse galės būti nustatytas trumpesnis – iki dvejų, o ne trejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis ir galimybė gauti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, viršijančias dvejus metus.

Kolektyvinėse sutartyse būtų galima susitarti kitaip dėl darbo nuotoliniu būdu, papildomų išlaidų kompensacijų ir darbo apmokėjimo nušalinus darbuotoją.

Be to, valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose bent penktadalis narių turėtų būti darbuotojų atstovai.

Ministerijos siūlymu būtų keičiamas ir streikų reguliavimas – įspėjamojo streiko trukmė ilginama nuo 2 iki 4 val., minimalias paslaugas užtikrintų darbdavys ir jo paskirti darbuotojai bendradarbiaudami su streiko komitetu. Prieš skelbiant streiką nereikės pateikti balsavimo dokumentų, pakaks nurodyti pritarusiųjų skaičių.

Be to, tris mėnesius po streiko negalės būti pablogintos darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, darbdaviui draudžiama skatinti darbuotojus nestreikuoti, nustatomos trys darbo dienos (vietoj penkių) kreiptis į teismą dėl streiko teisėtumo.

Siūloma, kad pakeitimai įsigaliotų nuo šių metų lapkričio.