Per sieną brovėsi minios: sušvelninus karantiną, pasipylė lietuvių ir latvių kelionės

Pirmosios dienos, kai leista važiuoti į kaimyninę Latviją, parodė, kad kaimynai ne ką mažiau už mus pasiilgo kelionių. Nors latviai skubėjo į mūsų parduotuves, daugelį jų dar vis kausto baimė parsivežti užkratą.

Per Būtingę – 7 tūkst. keliautojų

Atsivėrus sienoms su Latvijos Respublika vien per šį savaitgalį tūkstančiai lietuvių strimgalviais puolė į kaimyninę šalį.

Nors Valstybės sienos apsaugos pareigūnai tikina, jog eilių pasienio punktuose nebuvo, tačiau skaičiai byloja, jog per keturis pasienio punktus su Latvija pirmyn ir atgal keliavo dešimtys tūkstančių automobilių.

Iki šio pirmadienio Lietuvos ir Latvijos pasienyje veikė trys punktai, per kuriuos buvo galima atvykti į Lietuvą ir išvykti iš jos. Judėjimas vyko per Būtingės–Rucavos, Saločių–Grenctalės ir Smėlynės–Medumi pasienio postus.

Aš čia vienas gatve su kauke žingsniuodavau. Visiems iš karto įtartinas tapau, ėmė šalintis.

Nuo vakar pradėjo veikti prie sienos su Latvija esantis Kalvių–Meitenės pasienio kontrolės punktas.

Gegužės 15-ąją įsigaliojus leidimui laisvai vykti į Latvijos Respubliką, tiek tautiečiai, tiek latviai nieko nelaukdami patraukė į kaimynines šalis.

Arčiausiai Klaipėdos esančiame Būtingės–Rucavos pasienio kontrolės poste nuo gegužės 15-osios vidurnakčio iki 18 d. 6 val. į Lietuvą atvyko 3 482 asmenys, išvyko – 3 689 keliautojai. Iš viso sieną pirmyn ir atgal kirto 7 171 žmogus.

Pasieniečiai skaičiuoja, jog per savaitgalį pasienio punktą į abi puses kirto beveik 5 tūkst. automobilių.

Dešimt užsieniečių nebuvo įleista į šalį dėl trūkstamų asmens dokumentų. Kai kurie keliautojai mėgino į svetimą šalį įvažiuoti turėdami tik vairuotojo pažymėjimą.

Kertant valstybės sieną privalu turėti asmens dokumentą – pasą arba asmens tapatybės kortelę.

Trauka: valstybių pasienį pavyko įveikti ne visiems norintiesiems. ("Kurzemes Vards" fotokorespondento Ģirto Gertsono nuotr.)

Vyko ir į zoologijos sodą

Lietuva, Latvija ir Estija nuo gegužės 15 d. sušvelnino reikalavimus asmenų kelionėms.

Į Lietuvą gali įvažiuoti ne tik Latvijos bei Estijos piliečiai, bet ir tose šalyse legaliai gyvenantys užsieniečiai, jei jie iš Estijos ir Latvijos nebuvo išvykę pastarąsias 14 dienų.

Visiems šiems asmenims netaikomas 14 dienų saviizoliacijos reikalavimas.

Tokias pat teises nuo gegužės 15 d. Lietuvos piliečiai įgijo keliaudami į Latviją bei Estiją, t. y. grįžus iš jų irgi nereikia 14 dienų saviizoliacijos.

Kadangi pasienyje nėra renkama informacija, kokiais tikslais į gretimą šalį keliauja lietuviai arba latviai, tikslius kelionės maršrutus sunku nusakyti.

Tačiau, pavyzdžiui, Latvijos lietuvių bendruomenės nariai socialiniuose tinkluose jau džiaugėsi, jog po karantino pirmiausia puolė lankyti gimtinės.

Atvykėlių iš Latvijos tikslas buvo Vilnius ir Gedimino pilies bokštas.

Lietuviai savaitgalį dažniau į Latviją vyko verslo reikalais, lankė gimines, kai kas skubėjo į čia pat už sienos esančias alkoholio parduotuves.

Tiesa, latviškai kalbančių atvykėlių šį savaitgalį buvo girdėti ir Klaipėdos parduotuvėse. Kaimynai lankėsi ir Klaipėdos zoologijos sode.

Panaikinus draudimus, per postą Saločiai–Grenctalė jau pirmąją parą iš Lietuvos išvyko 4 682, o atvyko 4 523 žmonės. Per antrąją parą išvyko 3 361, o atvyko 4 158, o trečiąją parą iš Lietuvos išvyko 3 211, o atvyko 2 964 žmonės.

"Žvelgiant į šiuos skaičius matyti, jog antrąją dieną į Lietuvą atvyko kone tūkstančiu daugiau žmonių, nei išvyko. Labai sunku įvardyti, kas tai lėmė. Galbūt artimieji vyko savaitgaliui į svečius pas gimines, gal atvykėliai keliavo apsipirkti į mūsų šalį. Tačiau neatmetame, jog į šalį sugrįžo dalis lietuvių, karantino metu buvę užsienio šalyje", – svarstė Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių pasienio rinktinės Viešųjų ryšių vyresnioji specialistė Aistė Žalnieraitienė.

Kaimynystėje – be panikos

Latvijoje gyvenantis garsaus jūrų kapitono Alfonso Vaickaus sūnus Vidas Vaickus tikino, kad, jo akimis, latviai strimgalviais kol kas nepuola niekur – nei į parduotuves, nei per sieną į Lietuvą.

Vidas Vaickus / Asmeninio archyvo nuotr.

"Prasidėjus karantinui jokių ypatingų apribojimų nemačiau. Gal latviai kiek kitokie nei lietuviai. Barai, kavinės, restoranai neveikė, tačiau visos parduotuvės dirbo. Keisčiausia, kad nei anksčiau, nei dabar jose vis dar nėra pirkėjų. Bet pavalgyti nėra kur, čia jau problema. Dirbo turgūs, pats buvau, mačiau – pirkėjų buvo. Pilni prekystaliai daržovių, o prekybininkai tiesia  perpjautus obuolius paragauti pirkėjui. Ir panikos jokios nesijautė. Gal tik Lietuvoje patys valdžios vyrai tą paniką eskalavo", – įspūdžiais dalijosi verslus Latvijoje vystantis klaipėdietis V.Vaickus.

Iš tiesų Latvijoje sergamumas koronavirusu stebina palyginti kukliais skaičiais. Šiuo metu čia patvirtinti 1 009 užsikrėtimo atvejai, atlikti 89 123 tyrimai, mirė 19 žmonių.

Antrajame pagal dydį Latvijos mieste, Liepojoje, iki balandžio 27 d. buvo nustatytas 21 COVID-19 atvejis.

Iki pat praėjusio savaitgalio šis skaičius nesikeitė, o pastarosiomis dienomis čia nustatytas tik vienas infekcijos atvejis.

Didžioji dauguma užsikrėtusiųjų – Rygoje.

"Kodėl taip nutiko, aiškių atsakymų neturiu. Gal pasisekė latviams, o gal jų mentalitetas kitoks. Vis dėlto latvių genuose nuo vokiečių laikų turėtų būti gajus tvarkos, pareigos klausimas. Jie daug drausmingesni. Čia niekas neisterikavo, verslai, tiesa, kai kurie užsidarė. Tačiau pramonė nežlugo, vis dar laikosi. Tiesa, kreivė sklendžia žemyn, bet dar planiruoja. Latviai patys atsakingiau žiūrėjo į karantiną, nors kaukių niekas niekada nenešiojo. Paradoksas", – juokėsi V.Vaickus.

Liepojoje leidžiamo laikraščio "Kurzemes vards" žurnalistė Nora Driķe, svarstydama, kodėl Latvijoje užfiksuota kur kas mažiau infekuotų naujuoju virusu žmonių nei Lietuvoje, teigė, kad tai galėjo lemti ir kur kas mažesnis gyventojų tankumas.

Latviai mano, kad šį kartą estams, kurie gyvena kur kas turtingiau nei latviai, jų materialinė padėtis virto tarsi meškos paslauga. Mat turėdami daugiau lėšų jie daugiau keliauja ir gerokai greičiau ir gausiau atvežė į savo šalį COVID-19.

Vienas pirmųjų infekcijos atvejų – užsikrėtęs Saremos saloje ilsėjęsis italas.

"Galbūt mes mažiau linkę važinėti į svečius, švęsti dideliais būriais, mes labiau vienišiai ir sėslesni. Padėjo ir tai, kad pačioje pradžioje pavyko nustatyti ir atsekti visų užsikrėtusiųjų kontaktus. Kita vertus, gali būti, kad kai kurie infekuoti žmonės nepajuto simptomų ir vis dar gali platinti užkratą", – svarstė žurnalistė.

Išsiskyrė paklusnumu

Prasidėjus pandemijai, pasak V.Vaickaus, net Rygos centre vidurdienį buvo sunku išvysti automobilį gatvėse.

"Dabar jau jos pilnos mašinų. Kur jie visi važiuoja, neaišku. Žmonės labai laikosi distancijos. Nesibūriuoja. Tačiau, kai atvažiavęs iš Lietuvos aš iš karto užsidėjau kaukę, visi į mane šnairuoti ėmė. Aš čia vienas gatve su kauke žingsniuodavau. Visiems iš karto įtartinas tapau, ėmė šalintis", – stebėjosi V.Vaickus.

Latvijoje asmenines šventes leidžiama švęsti, kai susirenka ne daugiau kaip 25 asmenys.

"Tvarkos laikėsi visi. Gyvenu dešimties aukštų name, tad pastebėjau, jog kaimynai liftu mažai naudojasi, laiptais žemyn leidžiasi pėstute", – atkreipė dėmesį klaipėdietis.

Užsidariusiems verslams Latvijos valdžia paramą teikia, tačiau, pasak V.Vaickaus, vienkartinių išmokų pensininkams niekas nesiūlo.

"Viešbučiai, restoranai neveikia. Tačiau neaišku, ar tikrai vasarą bus čia poilsiautojų bumas. Girdėjau, jog palangiškiai jau aikčioja, kad, pakilus kainoms, lietuviai trauks į Latviją poilsiauti. Kiek girdėjau, Ventspilyje rezervacijos tik vos vos juda ir tai vasaros viduriui. Kol kas didelio susidomėjimo nejaučiama", – tikino V.Vaickus.

Gabeno priduoti butelius

Laikraščio "Kurzemes vards" žurnalistė N.Driķe tikino, kad latviai, ypač gyvenantys pasienyje su Lietuva, mūsų šalyje turi daugiau interesų nei lietuviai Latvijoje.

Pirmiausia, jiems arčiau važiuoti į Klaipėdą nei Liepoją, o ir kai kurias prekes jie Klaipėdoje įsigyja pigiau.

Savaitgalį latviai jau veržėsi mūsų pusėje pirkti balionų su gamtinėmis dujomis, pylėsi degalų, pirko vienų ar kitų maisto produktų.

Vienas Liepojoje gyvenantis vyras savo draugei lietuvaitei atviravo, kad atvažiuodamas į svečius atsiveš visą bagažinę butelių. Mat latviai jų dar nesuperka, o savų gudrybių žinantys latviai sugeba pasipelnyti pas mus į taromatus atiduodami Latvijoje pirktų gėrimų butelius.

Danai laukia latvių

N.Driķe patvirtino, kad Latvijoje karantino reikalavimai iš tiesų nebuvo tokie griežti, kaip mūsų šalyje.

Pavyzdžiui, skirtingai nuo mūsų šalies, latviai privalėjo kaukėmis dengti veidus tik visuomeniniame transporte, parduotuvėse to nereikalauta.

Išgirdę apie prasidėsiančius skrydžius bei kitus kelionių palengvinimus, nemaža dalis latvių mano, kad tai – pernelyg ankstyvos priemonės.

Žurnalistė tikino, kad daugybė pagyvenusių latvių nuo pat karantino pradžios iš namų neiškėlė kojos.

Jaunesnieji laukia nesulaukia galimybės paprasčiausiu būdu patekti į Skandinavijos valstybes.

Danijos pietuose žemdirbyste užsiimančiuose ūkiuose jau daug metų darbuojasi būtent latviai. Danai nusiminę ir kalba apie liūdnas dienas savo verslui, nes neturi laukuose dirbančių talkininkų.

Panašu, kad iš Latvijos, kaip ir iš mūsų šalies, pirmieji išvažiuos būtent sezoninius darbus Skandinavijos valstybėse dirbantys jauni žmonės.

Karantino palengvinimo laukia ne tik verslininkai, bet ir visuomeninio maitinimo įstaigų išsiilgę latviai. N.Driķe pasakojo jau mačiusi prie kavinių eiles.

Nors kavinių ir restoranų veikla iki šiol ir nebuvo draudžiama, daugelio jų vadovai jau pirmosiomis karantino dienomis pamatė, kad žmonės maitinimo įstaigų nebelanko, ir ėmėsi patiekalų pristatymo verslo.

"Žmonės dar vis labai įsibaiminę, bet ilgisi susitikimų su artimaisiais. Latviai tikisi, kad skrydžių bendrovė "Air Baltic" išgyvens ir toliau bus mūsų susisiekimo su pasaulio valstybėmis tiltas", – kalbėjo žurnalistė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

I

I  portretas
I Latvija yik alxoxolio parsivezt gali vaziot, daugiau ten nera ka veikti. Tas pats sudas kaip ir cia.

#

# portretas
Janusauskaite, anusaukaite.... Tavo protėviai karste vartosi, lygiai kaip tu gimtają kalbą kraipai, lygiai kaip pasak taves pačios galimą iš Janusauskaitės į Anusauskaitę apie tą patį šnekant netyčią apsirikti. Jei kas neoastebės tai ir liksi Anusauskatė, o jei jas pastebės jog tu Anusauskaitė oficialei pagal dokumentą esi Janusauskaitė.... Ar kam dar anusikate tu dar bus įdomu? Busi tu su anusu per amžių amžius ir taškas! Tai šiai dienai nepriklausoma spauda vadinasi Anusisauskaite?

To hahaha

To hahaha portretas
Pamiršai dar kad tarybiniais laikais ir sušaudyt už bet ką galėjo. Patys baisiausi laikai
VISI KOMENTARAI 27
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių