Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Kęstutis Glaveckas, neneigia, kad su šešėline ekonomika visiškai susidoroti nėra lengva, galbūt net ir neįmanoma. Vis dėlto, anot politiko, sutramdyti ją galima. Tą esą stengiasi daryti dabartinė Vyriausybė, nors jai ir ne viskas sekasi.

– Šią savaitę premjeras ir keli ministrai dalijo žmonėms skrajutes "Šioje šalyje nėra vietos šešėliui!" Jums priimtina tokia kovos su šešėliu forma?

– Visos formos nėra blogos, kai kovoji su tokiu blogiu kaip šešėlinė ekonomika.

– Ar ši Vyriausybė ėmėsi kokių nors veiksmų, kad tas šešėlis Lietuvoje mažėtų?

– Žinoma, ėmėsi. Ir muitinė, ir Valstybinė mokesčių inspekcija, ir pati Vyriausybė priėmė ne vieną sprendimą, kuris padeda ištraukti iš šešėlio bent dalį lėšų. Prisiminkime kad ir kasos aparatus turgavietėse.

– Gyventojus erzina pareiškimai apie tai, kad iš šešėlio bus ištrauktas milijardas, o sugebama ištraukti gerokai mažiau.

– Sutinku, kad galbūt nereikėjo švaistytis labai garsiais pareiškimais apie tą milijardą. Vis dėlto planuoti tokius dalykus, siekti, kad tie tikslai būtų įgyvendinami, tikrai nėra blogai. Taip, galbūt pernai nepavyko ištraukti milijardo. Bet galbūt šiemet ar kitąmet pavyks? Svarbu padėti tam pagrindus ir nuosekliai siekti tikslo.

– Kokią dalį Lietuvos ekonomikos dabar sudaro šešėlis?

– Nėra labai tiksliai paskaičiuota, nes tai nelengva. Yra tik prielaidos, kad galbūt apie 25–30 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gimsta šešėlyje. Beje, atkreipčiau dėmesį, kad Italijoje šešėlis sudaro apie 20 proc. BVP, netgi JAV – apie 7–8 proc.

– Tai neįveikiamas "aštuonkojis"?

– Jis tikrai sutramdomas. Ir ta linkme Lietuvoje, manau, kompleksiškai yra dirbama. Čia labai svarbu mokyti žmones suprasti, kad kiekvienas jų išleistas litas šešėlinės ekonomikos naudai – perkant kontrabandines cigaretes ar degalus, nepareikalaujant čekio turgavietėje ar mikroautobuse, galų gale imant atlyginimą vokelyje – atsisuka prieš juos pačius. Tai reiškia mažesnius mokesčius valstybei ir jos mažesnes galimybes mokėti normalias algas gydytojams, mokytojams, policininkams, socialiniams darbuotojams, mokėti bent pusėtinas senatvės pensijas.

– Kita tema, kurią norėtume su jumis aptarti, yra Seimo sutikimas įvesti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą spaudai. Jūs, kaip ir dauguma jūsų kolegų Seime, dabar balsuojate už PVM spaudai mažinimą, nors prieš trejus metus balsavote už šio mokesčio padidinimą laikraščiams keturis kartus. Kas pasikeitė?

– Daug kas pasikeitė. Prieš ketverius metus krizė atėjo į Lietuvą ir buvo susidariusi tikrai dramatiška finansinė situacija. Todėl tuomet buvo priimtas politinis sprendimas panaikinti lengvatas praktiškai viskam, išskyrus vaistus ir šildymą bei dar kai kurioms pozicijoms. Ir tas politinis sprendimas buvo įgyvendintas. Mokestinių išimčių klausimas tuomet buvo labai aktualus. Reikėjo didžiąją dalį išimčių naikinti, nes biudžetas susidūrė su labai didžiulėmis problemomis, kurias reikėjo skubiai, nedelsiant spręsti. Deja, dažnai nepopuliariomis priemonėmis.

Dėl PVM lengvatos spaudai tuomet buvo reiškiamos kelios nuomonės – vieni sakė, kad lengvatą galima palikti, kiti tam prieštaravo. Bet buvo priimtas politinis sprendimas naikinti lengvatą, ir tai buvo įgyvendinta. Dabar šalies finansinė ir ekonominė situacija jau kita. Manau, kad galima kalbėti apie lengvatos spaudai sugrąžinimą. Pamatėme, kokia sunki yra spausdintos žiniasklaidos padėtis. Galų gale ir Prezidentė pasakė, kad galima grąžinti lengvatą spaudai. Todėl Seimas ir yra atitinkamai nusiteikęs.

– Koks numatomas lengvatinis tarifas?

– 9 proc., kaip ir siūlė Prezidentė. Ne 5 proc., kaip buvo iki krizės prieš kelerius metus, bet šįkart planuojama nustatyti 9 proc.

– Ir kada ji bus priimta?

– Dabar laukiame Vyriausybės nuomonės dėl PVM lengvatinio tarifo taikymo spaudai. Tikiuosi, per dešimt artimiausių dienų tokia nuomonė mus pasieks ir tada galėsime galutinai dėl jos balsuoti Seime. Tikiuosi, tai įvyks birželį.

– Manote, kad Vyriausybė gali pakeisti savo nuomonę šiuo klausimu? Juk pernai gruodį ji jau pareiškė neigiamą nuomonę dėl PVM lengvatos spaudai.

– Dabar situacija kita, nei buvo pernai gruodį. Tuomet reikėjo konsoliduoti tirpstantį šiųmetį biudžetą. Dabar matome, kad biudžetas surenkamas gerai, netgi su nedideliu perviršiu, todėl galima galvoti apie tam tikras mokestines priemones, pavyzdžiui, lengvatinį PVM tarifą spaudai.

– Ir kada jis galėtų įsigalioti?

– Pagal mūsų įstatymus, jeigu mokesčiai keičiami metų eigoje, tai arba jų pasikeitimas gali įsigalioti tik po pusmečio, arba nuo naujųjų biudžetinių metų pradžios, arba gali įsigalioti ir anksčiau, bet tam reikia keisti einamųjų metų biudžetą. Neplanuojama keisti šių metų biudžeto, todėl manau, kad šis lengvatinis tarifas galėtų įsigalioti nuo ateinančių Naujųjų.

– Bet juk jau yra pasiūlymas, kad lengvata įsigaliotų nuo šių metų liepos?

– Yra. Tačiau šiuo klausimu dar nepriimtas politinis sprendimas nei valdančiojoje koalicijoje, nei Vyriausybėje. Dar turi būti padiskutuota, kurią datą protingiau pasirinkti – šių metų liepos 1-ąją ar kitų metų sausio 1-ąją.

– Ką darysite su kitais pasiūlymais taikyti lengvatinį PVM tarifą?

– Galiu pasakyti, ką jau sakiau – nėra galimybės visų jų įgyvendinti, nes tai biudžetui kainuotų milijardinį praradimą.

– Vis dėlto Seime juk gali susidaryti tokia dauguma, kuri sutiks įvesti dar ir papildomų PVM lengvatų?

– Gali. Tik tada tai Seimo daliai priminčiau, kad po ateinančių rinkimų jie gali grįžti į valdžią ir tuomet jiems reikės sukti galvą, kaip subalansuoti biudžetą.

– Vadinasi, Seime egzistuoja politinis sutarimas tik dėl PVM lengvatos spaudai?

– Taip. Esu tikras, kad ji bus priimta.