Opozicijos projektai patyrė nesėkmę
Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicijos rengtas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, siūlančias keisti nacionalinio transliuotojo valdyseną. Tiek bendras opozicijos, tiek atskiras liberalų teiktas projektas surinko kiek daugiau nei po 40 balsų, prieš buvo ar susilaikė daugiau kaip 60 Seimo narių.
„Apgailėtina, ponai socialdemokratai, esate bailiai, neatsakingi. Tas jūsų rūkas apie demokratiją, išklausymą subliuško galutinai“, – po balsavimo sakė konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Bendrame opozicijos projekte siūlyta įkurti LRT valdybą, nuo 12 iki 11 sumažinti tarybos narių skaičių: prezidentui ir Seimui palikti galimybę į tarybą deleguoti po du narius, vietoj dabartinių aštuonių. Anot projekto, teisė teikti LRT tarybos narius papildomai būtų suteikta Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai bei Medijų tarybai.
Panašų projektą teikė ir opoziciniai liberalai. Jie taip pat siūlė nuo 12 iki 11 mažinti LRT tarybos narių skaičių. Pagal jų pataisas prezidentas ir Seimas deleguotų nebe po keturis, o po du tarybos narius, o teisę pasiūlyti LRT tarybos narius įgytų Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicija bei Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bendru sutarimu.
„Tiesą pasakius, ir dabartinis LRT valdymo modelis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas ir nieko labai keisti nereikėtų, reikalo didelio, ir Valstybės kontrolė nesiūlė keisti įstatymo“, – pristatydama projektą sakė konservatorė Daiva Ulbinaitė.
„Tačiau situacija, kurią aplink LRT dirbtinai sukūrė valdantieji, užsimoję bet kokia kaina pakeisti generalinę direktorę, matuoti žurnalistų politinį neutralumą, nurodinėti, kas, ko ir kiek turėtų rodyti, kalbinti ir transliuoti, tai iš tikrųjų apnuogino LRT tarybos neveiksnumą ir neprofesionalumą, kompetencijų stygių, galimą politizavimą ir dėl to kylančias veiklos priežiūros problemas“, – tvirtino ji.
Daugiau tarybos narių ir valdybos atsiradimas
Atmetus opozicijos siūlymus, parlamente liko tik Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovautos darbo grupės parengtas projektas. Po pateikimo siūlomoms pataisoms pritarė 67 parlamentarai, prieš buvo 31 politikas, dar šeši susilaikė.
„Aš manau, kad šitas įstatymo projektas gali būti mūsų visų bendro darbo pagrindas, o kai kurias detales dar turėsime laiko išdiskutuoti komitete ir tolesnėse svarstymo stadijose“, – pristatydamas siūlymus kalbėjo darbo grupei pirmininkavęs Juozas Olekas.
Jame numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
„Mums pasirodė, kad galbūt tikslingiausia būtų atstovavimą pagerinti papildžius dar bent trejetu atstovų pačią tarybą. Dar vienas bendras sutarimas pozicijos, opozicijos ir daugelio atstovų, kurie dalyvavo darbo grupėje, nors irgi ne be kritikos, buvo valdybos įdiegimas“, – teigė J. Olekas.
Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį. Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Ragino laukti naujų Venecijos komisijos išvadų
Žurnalistų profesionalų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į parlamentarus, ragindami nebalsuoti už šį projektą. Jų teigimu, projekte lieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
Prieš balsuoti kvietęs ir darbo grupėje dirbęs, tačiau ją palikęs liberalas Simonas Kairys teigė, jog dauguma siūlymų keičia generalinio direktoriaus atleidimo situaciją, kuri toliau kaitins aistras. Jis taip pat ragino projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų.
„Šiam įstatymui gal ir nėra skubos pagal Seimo statutą, bet yra skuba pagal paprasčiausią ir elementarią logiką, buvo pažadas Venecijos komisijai, kad lauksim išvadų ir tada matysim, kaip toliau judėti su pakeitimais“, – teigė politikas.
Žada grįžti prie finansavimo modelio
Ketvirtadienį Seimo nariai atmetė ir „aušriečio“ Karolio Neimanto projektą, kuriuo norėta sumažinti finansavimą iki 0,5 proc. GPM. Tačiau J. Olekas pripažino, kad prie pinigų klausimo teks grįžti.
„Aš galvoju, kad rudens sesijoje galbūt mes galėtume suspėti pasižiūrėti. Nes dabar sprendimas įšaldyti yra laikinas. Ateityje mums reikia turėti labai normalų finansavimo modelį“, – teigė Seimo vadovas.
Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti įstaigos vadovo atleidimą. Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai prie Seimo susirinkus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, ginti žodžio laisvės.
Pakeitimai toliau bus svarstomi Seimo Kultūros komitete, į parlamento salę jie grįš balandžio pradžioje.
Naujausi komentarai