PROCESAS

Seimas žengė apkaltos link

Rolando Pakso oponentai žengė dar vieną žingsnį Prezidento apkaltos link. Vakar Seimas priėmė parlamentarų siūlymą pradėti šalies vadovo apkaltą ir nusprendė sudaryti specialiąją komisiją. Nuo jos išvadų priklausys, ar R.Paksas išvengs apkaltos.

Nori žinoti tiesą

R.Paksas pagal šešis punktus kaltinamas šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs duotą priesaiką. Taip teigiama apkaltos siūlyme, kurį pasirašė 86 parlamentarai.

Prezidentas kaltinamas dėl savo veiksmų sudaręs grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui, neužtikrinęs valstybės paslapties apsaugos, daręs neteisėtą įtaką privačių ūkio subjektų veiklai, nesuderinęs viešųjų ir privačių interesų, neužtikrinęs ir sutrikdęs darnų valdžios institucijų funkcionavimą, aplaidžiai vykdęs savo pareigas, sudaręs prielaidas Prezidento patarėjams piktnaudžiauti savo pareigomis.

“Visi pasirašiusieji po šiuo tekstu nori sužinoti tiesą. Arba tai bus atmesta, arba patvirtinta. Mes neturime kitos išeities, kaip išspręsti šią situaciją apkaltos proceso būdu”, - Seimo posėdyje pareiškė apkaltos iniciatyvą pristatęs liberalcentristas Raimondas Šukys.

Burs teisininkus

Seimas nusprendė, kad specialiąją komisiją sudarys dvylika asmenų: šeši parlamentarai, kurių keturi - apkaltos iniciatoriai, taip pat šeši teisininkai. Juos planuojama rinkti burtų keliu.

Parlamentas įpareigojo Artūrą Paulauską kreiptis į Teismų tarybą ir Generalinę prokuratūrą. Šios instancijos turi pasiūlyti į komisiją po šešis teisininkus. Iš jų į komisiją burtais pateks kas antras.

Tiesa, balsuojant dėl teisininkų skaičiaus buvo kilusi nemaža diskusija. Seimo Naujosios sąjungos frakcijos vardu raginęs apsiriboti keturiais teisininkais Gintautas Kniukšta pažymėjo, kad apkalta yra parlamentinė procedūra, o ne teisinė. Projektą dėl komisijos pateikęs socialdemokratas Česlovas Juršėnas su tuo nesutiko.

“Man atrodo, kad daugiau galvų - daugiau protų, o juo labiau jeigu daugiau teisininkų, tai tuo daugiau teisingų protų”, - sakė socdemas.

Perdėtas dėmesys

Seimo narys liberalcentristas R.Šukys teisininkų skaičiaus klausimo sureikšminti nelinkęs. „Keista, kad Seimas, kai kalbama apie įstatymų prieštaravimą Konstitucijai, į teisininkus spjauna. O dabar teisininkų klausimas sureikšminamas“, - stebėjosi teisininko išsilavinimą turintis R.Šukys.

Anot parlamentaro, dabar bandoma atsakomybę dėl galimos tolesnės skandalo eigos perkelti tiems, kurie iki šiol prezidentūros skandalo tyrime nedalyvavo.

„Bijau, kad visais atvejais, koks sprendimas bebūtų, teisininkai gali likti atsakingi“, - „Klaipėdai“ prognozavo liberalcentristas.

Tačiau komisijos formavimo principais jis liko patenkintas. „Mano požiūriu, viskas tvarkoje. Kadangi kalbama apie įrodymų vertinimą, tikiu, kad blogiau nebus“, - sakė R.Šukys.

Sudėtis nežinoma

Už šešis teisininkus balsavo ir proprezidentinė Seimo Liberalų demokratų frakcija. Jos seniūnas Henrikas Žukauskas „Klaipėdai“ sakė manąs, kad kuo greičiau pavyks sudaryti komisiją, tuo greičiau ji „išspręs tuos visus reikalus“.

Tačiau būtent dėl šešių teisininkų komisijoje vietos gali nebelikti pačiai libdemų frakcijai. „Dėl vietų dar pažiūrėsim. Tačiau mes balsavome už teisininkus, nes Lietuvai reikia ne kažkokių frakcijų, o teisingumo. Teisingumą užtikrins teisininkai“, - įsitikinęs R.Paksą kelionėse po Lietuvą lydintis H.Žukauskas.

Komisijos sudėtis turėtų paaiškėti pirmadienį. Kas į ją įeis, kol kas nežino ir apkaltos iniciatyvą Seime pristatęs R.Šukys.

„Bendras svarstymas buvo. Tačiau galutinio sprendimo nėra, nes buvo neaišku, kiek į ją įeis Seimo narių“, - teigė parlamentaras. Jis pripažino, kad aptartos ir konkrečios kandidatūros, tačiau jų nepaviešino.

Tikimasi viešumo

Planuojama, kad dvylikos narių specialioji komisija kaltinimus Prezidentui ištirs iki vasario vidurio. Seimo nariai ir teisininkai turės nuspręsti, ar šeši kaltinimai, nurodyti siūlyme pradėti apkaltą, yra teisingi.

Neatmetama galimybė, kad komisija pagalbos kreipsis į Konstitucinį Teismą ir paprašys išvados, ar Prezidentas pažeidė Konstituciją.

Tikėtina, kad šios komisijos darbas bus viešas. Tiesa, Seimo Statute nurodoma, kad komisijos posėdžiai paprastai būna uždari. Tačiau parlamentaras R.Šukys prognozuoja didžiulį visuomenės dėmesį, dėl kurio komisijos nariai galėtų nuspręsti viešai rengti bent dalį posėdžių.

Ilgas procesas

Išvadą apie Prezidento veiksmus specialioji komisija pateiks Seimui. Jei komisija nuspręs, kad R.Paksas nepažeidė Konstitucijos ar priesaikos, teisinis Prezidento persekiojimas bus baigtas.

Komisija pasiūlys pradėti šalies vadovo apkaltą tik tuo atveju, jei nuspręs, kad R.Paksas padarė tai, kuo kaltinamas - pažeidė priesaiką ar Konstituciją.

Ir vienu, ir kitu atveju komisijos sprendimui turės pritarti Seimo dauguma.

Apkalta prasidės tuomet, jei komisija nustatys, o Seimo nariai balsavimu pritars, jog R.Paksas sulaužė priesaiką ar grubiai pažeidė pagrindinį šalies įstatymą.

Seimo nariai ir prisiekusieji, vadovaujami Konstitucinio Teismo pirmininko, surengs R.Paksui viešą procesą, kuriame išklausys liudytojus, patį šalies vadovą, išnagrinės įrodymus.

Ir tik po šio ilgo proceso slaptu balsavimu parlamentarai spręs, ar pašalinti Prezidentą iš posto. Tokiam sprendimui prireiktų 85 balsų.

Tai būtų pirmasis atvejis Lietuvos istorijoje, kai šalies vadovą būtų mėginama pašalinti iš posto kaltinant jį veikimu prieš valstybę - pažeidus priesaiką ar Konstituciją.