Iš darbo išeiti nori, bet Seimas neleidžia. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovo postą panoręs apleisti Žimantas Pacevičius atsidūrė aklavietėje.

Vadino absurdu

Dalis parlamentarų netiki, kad penkerius metus STT vadovavęs Ž.Pacevičius iš tiesų nori išeiti iš darbo, tad vakar nusprendė jo neatleisti. Seimo narių neįtikino nei Prezidentės Dalios Grybauskaitės dekretą dėl atleidimo pristatęs patarėjas, nei pats Ž.Pacevičius, kartojęs, kad dirbti toliau nebenori.

Po slapto balsavimo paaiškėjo, kad lengvai STT vadovo atleisti nepavyks – dauguma Seimo narių buvo prieš arba susilaikė. Tai reiškia, kad kurį laiką STT ir toliau vadovaus Ž.Pacevičius, nors to daryti jis nebenori.

"Jeigu aš nesiruošiu dirbti, jūs man paaiškinkite, kaip gali būti gerai? Man atrodo, kad tai absurdas. Seimo sprendimą vertinu blogai", – taip kalbėjo Ž.Pacevičius, kai buvo paskelbti balsavimo rezultatai.

Toks Seimo sprendimas reiškia, kad kurį laiką STT ir toliau vadovaus Ž.Pacevičius.

Be to, Prezidentė dekretą dėl jo atleidimo Seimui turės teikti dar sykį. Kada tai gali būti padaryta, nedetalizuojama. Dabartinio STT vadovo kadencija baigiasi spalio 17 d. – netrukus po pirmo Seimo rinkimų turo.

Įtaria klastą

Sėti abejones, dėlioti sąmokslo teorijas ir taip įgelti Prezidentei. Toks vakar buvo dalies Seimo narių tikslas. Seimo opozicijos atstovai vienas po kito aiškino nesuprantą, kodėl Ž.Pacevičius iš darbo panoro išeiti pats.

"Mes žinome tuos išėjimus savo noru. Vadinasi, jau jaučia, kad kažkur valdžia nepalaiko", – samprotavo Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas Julius Veselka. Panašiai kalbėjo ir kiti Seimo nariai.

Ž.Pacevičiaus savarankišku sprendimu nesiekti antros kadencijos abejojo ir kairieji. "Kaip jūs manote, kokį pareigūnas gali priimti asmeninį sprendimą, kai viešai paskelbta, kad Prezidentė rotuos visus pareigūnus – kitaip sakant, antros kadencijos niekas nesitikėkite. Ar čia nėra pagrindinė priežastis, kad Ž.Pacevičius nusprendė nekandidatuoti antrai kadencijai", – svarstė socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Kai kurie parlamentarai teigė, kad dalį Seimo opozicijos galėjo papiktinti neigiami Prezidentės pareiškimai apie socialdemokratų, Darbo ir Artūro Zuoko partijas. Tad nesutikdami atleisti Ž.Pacevičiaus dalis Seimo narių pabandė bent taip įgelti D.Grybauskaitei – juk balsavimas slaptas.

Nebe pirmas kartas

Į tokią keblią situaciją, kai prezidentūra skiriamą pareigūną siūlo atleisti, o Seimas taria "ne", pakliūnama ne pirmą sykį. Antai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką Vytautą Greičių parlamentas bandė atleisti kiek daugiau nei metus.

Praėjusios kadencijos Seimui nutarimą dėl V.Greičiaus atleidimo pasibaigus kadencijai prezidentas Valdas Adamkus pirmąkart pateikė 2008-ųjų viduryje, vėliau dar kelis sykius kreipėsi į Seimą, tačiau balsų atleisti V.Greičių vis nepakakdavo. Jį atleisti pavyko tik pasikeitus prezidentui ir Seimo daugumai.

Komentaras

Lauras Bielinis

Politologas

Opozicija dėl Ž.Pacevičiaus išsakė tam tikras abejones ir, manau, tai turi pagrindą. Norima kuo kruopščiau išsiaiškinti visas Ž.Pacevičiaus pasitraukimo priežastis. Matyt, siekiama su juo pasikalbėti frakcijose, jį išklausinėti ir įsitikinti, kad jis iš tiesų nėra spaudžiamas ir jo sprendimas iš šio posto pasitraukti yra savarankiškas.

Kol kas girdėjome tik formalius pareiškimus. Toks dalies parlamentarų noras – visiškai normalus pirminis veiksmas.

V.Greičiaus ir Ž.Pacevičiaus atleidimų, manau, neverta gretinti. V.Greičiaus atveju buvo sveriamos dviejų institucijų galios. O Ž.Pacevičiaus atveju, tai tik techninis klausimas, kuris išsispręs labai greitai.