Projektą parengė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė, Kultūros komitetas jį gerokai pakoregavo.
Pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galėtų būti atleistas ne mažiau kaip dviejų trečdalių visų tarybos narių dauguma, jeigu jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų ar jeigu nustatoma, kad neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas funkcijas padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą.
Tarybai palikta teisė apsispręsti, ar balsavimas dėl direktoriaus atleidimo turėtų būti atviras ar slaptas.
Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad LRT generalinis direktorius skiriamas ir atleidžiamas atviru balsavimu.
Valdančiųjų balsais nutarta nekeisti darbo grupės pasiūlytų LRT įstatymo pataisų įsigaliojimo terminų. Tai reiškia, kad dabartinė nacionalinio transliuotojo direktorė galėtų būti atleista pagal naują tvarką.
Būtent šią nuostatą kritikavo Venecijos komisija. Ji akcentavo, kad pataisos, keičiančios nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką, gali būti taikomos tik būsimiems vadovams.
Anot projekto, įstatyme atsiras nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, pritarta naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimui.
Sutarta, kad valdybą sudarytų penki nariai, skiriami ketverių metų kadencijai. Jie privalėtų būti finansų, turto valdymo, žmogiškųjų išteklių, strateginio valdymo ir krizių valdymo sričių atstovai. Valdybos nariai būtų atrenkami viešo konkurso būdu.
LRT tarybos narių skaičių siūloma didinti nuo 12 iki 15.
Apsispręsta, kad be prezidento, Seimo, Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos švietimo tarybos, Lietuvos meno kūrėjų asociacijos, Lietuvos vyskupų konferencijos, į LRT tarybą po narį galėtų deleguoti Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga, Lietuvos asmenų su negalia draugija ir Lietuvos asmenų su negalia organizacijos.
Taip pat nutarta nuo šešerių iki ketverių metų trumpinti tarybos narių kadenciją, sukonkretinti kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Seimo nariai pritarė ir LRT tarybos biuro įsteigimui.
Pritarus Kultūros komiteto koreguotam variantui, LRT įstatymo projekte nebeliko siūlymo apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį.
Sutarta, jog redakcinės politikos gaires tvirtins radijo ir televizijos naujienų vadovai bei interneto portalo vyriausiasis redaktorius.
BNS rašė, kad iš viso projektui buvo registruota apie 200 Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
Naujausi komentarai