Akademinė bendruomenė ir studentija įsitikinę – švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus gegužės viduryje įsakymu pakeista stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka į šipulius sudaužė jaunųjų talentų svajones.

"Realybė tokia, kad geriausiai stojamuosius egzaminus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) išlaikę jaunuoliai liko už borto", – pasipiktinimo naująją stojimo tvarka neslėpė kaunietis Vilius (vardas pakeistas).

Baigęs vieną aukštąją mokyklą, 23 metų jaunuolis LMTA svajojo studijuoti kino dramaturgiją. Pokalbis su komisija, dramos kūrinio analizė, namų darbo pristatymas – per kelis stojamojo egzamino etapus surinkti 100 balų iš tiek pat galimų jaunuoliui neatvėrė universiteto durų – pažymiai brandos atestate neperšoko užkeltos kartelės.

Kino dramaturgijos grupė renkama kas ketverius metus, todėl Vilius nežada nuleisti rankų – nuo rugsėjo mėnesio į LMTA jis eis kaip laisvas klausytojas ir už tai mokės tūkstantines sumas. "Turiu daugiau likimo brolių. Juokas pro ašaras", – sunkiai susitaikydamas su nesėkme kalbėjo Vilius.

"G.Steponavičius suvienodino stojimo sąlygas į visas aukštąsias mokyklas. Atsirado privalomas lietuvių kalbos egzaminas, tačiau niekas nesusimąstė, kad stojantiesiems tiesiog nebuvo laiko gerinti savo rezultatus", – aiškino Vilius.

Tuo tarpu tie, kurie per stojamąjį egzaminą pasirodė kur kas prasčiau, tačiau, pateikę brandos atestatus su aukštais egzaminų įvertinimais, pateko į universitetą ir į valstybės finansuojamas vietas.

"Apmaudu, bet švietimo ir mokslo ministras scenoje nori matyti dainuojančius ir vaidinančius diplomus, o ne gabius žmones", – atsiduso Vilius.

Vilniaus universitete (VU) žurnalistikos mokslus nusprendę krimsti jaunuoliai neabejoja: naujoji stojimo sistema jiems taip pat pakišo koją.

Pretenduojantieji į valstybės finansuojamas ir mokamas vietas per ištęstines ir dienines žurnalistikos studijas liepos pradžioje laikė kūrybinį egzaminą. Per jį stojantiesiems teko rašyti rašinį ir dalyvauti pokalbyje.

Dar praėjusiais metais kūrybinio egzamino rezultatai buvo vertinami pažymiais ir turėjo reikšmę formuojant konkursinį balą. Šiemet Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO) internetinėje svetainėje, stojančiojo anketoje, atitinkamame laukelyje, buvo įrašytas ne pažymys, o žodis "įskaityta" arba "neįskaityta".

"Maniau, kad išlaikius stojamąjį egzaminą – keliai į universitetą atviri. Klydau", – nuostabos neslėpė kaunietė Vita (vardas pakeistas). Pasirodo, šiais metais konkursinis balas formuojamas tik iš trijų dalykų pažymių.

VU internetiniame puslapyje rašoma, kad prie konkursinio balo papildomai pridedama balų už Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 14 d. įsakyme nurodomus laimėjimus ir profesinę patirtį. Tame puslapyje paryškintas kitas sakinys: į visas Vilniaus universiteto programas bus kviečiami studijuoti tik tie stojantieji, kurių konkursinis balas bus ne mažesnis nei 50 proc. maksimalaus konkursinio balo (be papildomų balų).

"Visi stojantieji savo nuopelnus olimpiadose gali padėti už stiklo. Kam tuomet reikalingas stojamasis egzaminas? Ko verta profesinė patirtis?" – stebėjosi Vita.

LMTA rektorius Eduardas Gabnys:

Menų srityje yra penkios kryptys: muzika, teatras, architektūra, dailė ir audiovizualinis menas. Visas šias kryptis suplakti į vieną ir jas reitinguoti – didžiausia kvailystė, kokia tik galėjo būti padaryta.

Įsivaizduokite, ateina du jaunuoliai. Vienas jų svajoja tapti muziku, kitas savo ateitį sieja su architektūra. Mes gi turime išrinkti, kuris iš jų geresnis. To padaryti tiesiog neįmanoma. Mūsų akademijoje privaloma laikyti stojamąjį egzaminą, tuo tarpu kitose aukštosiose mokyklose pakanka brandos atestato pažymių. Labai gerai, jei stojantysis yra protingas, tačiau kas iš to, jei jis neturi talento?

Mano nuomone, naujoji priėmimo sistema tinka tuo atveju, kai stojančiųjų yra tūkstančiai, tačiau mūsų akademijoje – ne. Tarkim, į muzikologiją priimame penkis studentus. Juos reitinguoti privalome lygiai taip pat, jei stotų ne penki, o penki šimtai. Kas lieka? Iš penkių gabių žmonių su dviem turime atsisveikinti.

Nepatikėsite, šiemet į LMTA nepateko penki jaunuoliai – tarptautinių konkursų laureatai. Jie surinko maksimalų stojamojo egzamino balą, tačiau jų atestato pažymiai nebuvo pakankamai geri.

Dar vienas pavyzdys – vaidybos studijų programa Lietuvos rusų dramos teatre. Ši programa vykdoma vidutiniškai kartą per šešerius metus. Paskutinį kartą – prieš devynerius. Džiaugiausi sužinojęs, kad atrinktas vienodas skaičius būsimų teatralų: septyni vaikinai ir tiek pat merginų. Paėmęs sąrašą susigraudinau. Lape nemačiau nė vienos pavardės, kurias mes atrinkome per stojamąjį egzaminą. Tie, kurie surinko aukščiausius įvertinimus už kūrybines užduotis, liko už borto. Žmonės laukė penkerius ir daugiau metų, kad galėtų išpildyti savo svajones, tačiau švietimo reforma jas sugriovė. Mes šių žmonių taip pat laukėme išskėstomis rankomis, bet neturime nė vieno. Naujoji sistema neleido atrinkti pačių geriausių. Taip, mes surinkome procentą, kurį ir turėjome surinkti, galėjome net daugiau stojančiųjų priimti. Deja, universitete ne tie žmonės, kurie turėjo jame mokytis. Jei tvarka nepasikeis, manau, menininkai protestuos.

VU Komunikacijos fakulteto dekanas Andrius Vaišnys:

– Šiemet svarbiausia buvo įveikti kūrybinį egzaminą: rašinį ir pokalbį su komisija. Įveikusiems šį etapą stojantiesiems atsivėrė durys į eilę priėmimo komisijoje. Todėl negalima teigti, kad kūrybinis konkursas šiemet nevaidino jokio vaidmens. Atvirkščiai – jis buvo svarbiausias. Taip, šiemet kūrybinis egzaminas vertinamas ne balais, stojantysis arba gavo įskaitą, arba ne. Manau, nėra jokio skirtumo, ar esi įvertintas žodžiu "puikiai", ar "įskaityta". Vidaus komisija vadovavosi balais. Metodika tokia pati, kaip ir ankstesniais metais.