Šauliai augina aktyvų jaunimą

Dar 1919-aisiais Kaune įkurta, o 1989 m. atkurta Šaulių sąjunga šiandien organizacijos vairą turėtų perleisti naujam vadui.

Šaulių ir bičiulių nuopelnas

Trečią kadenciją baigiantis atsargos plk. ltn. Juozas Širvinskas atsisveikina su pareigomis, tačiau ir toliau lieka šaulys. Didžiausias jo noras – tęsti tai, kas pradėta.

– Kaip apibūdintumėte devynis vadovavimo Šaulių sąjungai metus?

– Šaulių veiklai atiduota daug sveikatos, daug širdies. Esame matomi ir girdimi, tačiau šaulius mato ir girdi tie, kurie to nori. Mus gerai vertina kariškiai, policijos pareigūnai, miškininkai, ugniagesiai ir pan. Šaulių studentų klubas – labai jauni, gabūs lyderiai. Suaktyvinome veiklą Rytų Lietuvoje. Vilniaus krašte dabar daug šaulių veiklos. Karo akademijoje 20 proc. kariūnų sudaro šauliai. Per tuos metus Šaulių sąjunga tapo tam tikru judėjimu, kuris po savo vėliava suburia įvairių profesijų žmones. Turėjau labai gerus kolegas šalia – "Trimito" redakciją, šaulius. Vienas būčiau tiek nenuveikęs. Kokia Šaulių sąjunga yra šiandien – tai ne mano, o visų šaulių ir tų bičiulių, kurie yra šalia, nuopelnas.

– Visuomenėje dar vyrauja požiūris, kad Šaulių sąjunga – vyresnio amžiaus žmonių organizacija. Ar yra pagrindo taip sakyti?

– Du trečdaliai Šaulių sąjungos narių yra jaunimas nuo 11 iki 29 metų. Stereotipas likęs iš seniau, bet lietuvio mąstymą pakeisti labai sunku.

– Dar nesustiprėjo mūsų jaunimas. Metų kitų pritrūko, kad sustiprėtų jaunųjų šaulių veikla, šaulių studentų klubas, kuris jau tapo korporacija "Saja".

– Atrodo, kad jaunimui skyrėte daugiausiai dėmesio?

– Prieš dešimt metų politikai kalbėjo, kad jaunimas yra mūsų ateitis. Tebekalba ir šiandien, bet nieko nedaro. Aš sakau, kad jaunimas yra mūsų šiandiena ir rytdiena, todėl svarbu, kad jauni žmonės jaustų rūpestį jais. Jeigu būtume užsiėmę politikavimu, šiandien neturėtume tiek jaunųjų šaulių, šaulių studentų, šaulių kariūnų.

– Kuo šaulys išsiskiria iš kitų, ne šaulių?

– Šaulys yra tos pačios visuomenės dalis, tačiau man visada norisi, kad šaulys išsiskirtų iš kitų savo vertybėmis. Jeigu žmogus atėjo į Šaulių sąjungą, jis turėtų turėti daugiau motyvacijos pilietiškumo, patriotiškumo prasme, rastų noro ir laiko visuomeninei šaulių veiklai.

– Kokie yra Kauno šauliai?

– Norėtųsi, kad kauniečiai matytų ir žinotų ne tik Garbės sargybos kuopos šaulius, be kurių neapsieina nė viena šventė prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus. Jaunųjų šaulių turėtų būti kiekvienoje miesto mokykloje. Kaune šaulių veiklai labai palankios sąlygos, reikia tik daugiau darbo organizacine prasme.

– Kokią ateitį prognozuojate 90 metų leidžiamam Lietuvos šaulių žurnalui "Trimitas"?

– "Trimitas" turi būti leidžiamas, nes tai yra šaulių garbės reikalas. Turėjau labai gerus kolegas šalia – "Trimito" redakciją, šaulius. Vienas būčiau tiek nenuveikęs. Kokia Šaulių sąjunga yra šiandien – tai ne mano, o visų šaulių ir tų bičiulių, kurie yra šalia, nuopelnas. Dovanos visada tenka vadui, bet daugiausia darbo nudirba eiliniai šauliai visoje Lietuvoje.

– Ar liksite šaulys?

– Be abejo, iš Šaulių sąjungos manęs niekas neišmes.

Reikės tartis su šauliais

Pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą naują vadą trejų metų kadencijai siūlo krašto apsaugos ministras su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimu. Šiandien paaiškės, ar Kaune į suvažiavimą susirinkę visos Lietuvos šauliai patvirtins į šias pareigas siūlomą plk. Antaną Plieskį, iki šiol vadovavusį Krašto apsaugos savanorių pajėgoms. Kandidato klausiame:

– Ar pasiūlymas tapti Šaulių sąjungos vadu buvo netikėtas?

– Tikrai neplanuotas. Kariuomenėje tarnauju 20 metų. Padėkojau ministrei už pasitikėjimą.

– Ar esate susipažinęs su šaulių veikla ir situacija sąjungoje?

– Su situacija nesu giliai susipažinęs, bet mano tarnyba kariuomenėje, savanorių pajėgose buvo susipynusi su šauliška veikla – bendri mokymai, bendros stovyklos, kiti renginiai.

– Ko imsitės pirmiausiai tapęs Šaulių sąjungos vadu?

– Norėčiau, kad tai liktų paslaptis. Pirmiausia reikės pasitarti su šaulių delegatais. Apie problematiką bus galima kalbėti betarpiškai susipažinus su šauliais ir jų veikla. Manau, kad kai kurie dalykai paaiškės jau per suvažiavimą.

– Ar tikitės sulaukti šaulių delegatų palaikymo suvažiavime?

– Kaip žmogus, esu keistoje situacijoje, nes tarnaudamas kariuomenėje ir apskritai gyvenime niekada nebuvau renkamas. Daug kas mane pažįsta, bet rinkimų kampanijų nedarau. Manau, kad šauliai yra sąmoningi ir atsakingi žmonės, ir priims sprendimą.

– Iki šiol Šaulių sąjunga ypač daug dėmesio skyrė jaunimui. Ar tęsite tokią kryptį?

– Vienareikšmiškai taip. Manau, kad jaunimo veiklą reikia dar labiau plėsti.

– Ar esate šaulys?

– Taip, nuo šių metų.

– Kokia Šaulių sąjungos perspektyva?

– Šaulių sąjungą matyčiau ne tik kaip pilietinę patriotinę organizaciją, kuri ugdo jaunimą, bet kaip stiprinančią šalies gynybinę sistemą. Yra ir daugiau veiklos sričių – kultūra, sportas. Šauliškumas prasideda nuo labai paprastų dalykų – nuo savo kiemo, nuo jo tvarkymo, nuo pagarbos vyresniam žmogui ir savo krašto istorijai. Yra visas kompleksas užduočių, kurias reikia vykdyti.

Lietuvos šaulių sąjunga

Tai – savanoriška, pilietinė visuomenės organizacija, stiprinanti valstybės gynybinę galią, ugdanti pilietiškumą ir tautinį sąmoningumą. Sąjunga yra sukarinta organizacija, integruota į Lietuvos gynybinę sistemą.

1919 m. birželio 27 d. Kaune įkurtas pirmas šaulių būrys. Organizacijos pagrindus ir šaulio ideologiją formavo Vladas Putvinskis-Pūtvis. Po 1940 m. Šaulių sąjunga tremtyje veikė JAV.

1989 m. Kaune atkurta ir dabar veikianti Šaulių sąjunga tęsia tarpukario organizacijos veiklą. Šiuo metu sąjunga turi beveik dešimt tūkstančių narių.