Vos per savaitę – mažiausiai trys pranešimai apie salmonelėmis užkrėstą vištieną.
„Taip, girdėjau, ir ne vieną kartą. Dabar ir ieškau tokį daiktą pirkti, kad nebūtų užkrėstas“, – juokavo praeivis.
Nesaugios produkcijos rasta ne viename prekybos centre. Tad sunerimę pirkėjai užplūdo skambučiais.
„Mūsų klientų aptarnavimo centras sulaukia padidėjusio kiekio skambučių dėl mėsos“, – teigė „Rimi“ atstovė Luka Lesauskaitė-Remeikė.
Vištiena iš prekybos centrų pašalinta nedelsiant. Apie tai informuojami ir pirkėjai.
„Ką mes galime padaryti, tai, žinoma, net ir be čekio grąžinti žmogui pinigus už šią prekę. Tokia yra pagalba, paguoda“, – aiškino L. Lesauskaitė-Remeikė.
Paguoda, nes dažniausiai pranešimas apie pavojingą produktą gyventojus pasiekia jau tada, kai vištiena seniai būna suvalgyta.
„Tu gali grąžinti? Įdomu, kaip?“ – juokėsi praeivė.
Paskutiniu atveju pranešimas apie užkrėstą vištieną gyventojus pasiekė birželio 3-iąją. Mėsą grąžinti buvo galima iki birželio 7-osios, o jos galiojimas baigėsi gegužės 29-ąją.
„Kol pasirodo tie rezultatai iš laboratorijų, užtrunka šiek tiek laiko, ir kartais jie gaunami jau po produkto galiojimo termino pabaigos“, – komentavo „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.
„Blogai. Nes reiškia, kad kontrolė biški prasta yra“, – svarstė praeivis.
Maisto ir veterinarijos tarnyba ramina, kad didelio netinkamos vartoti mėsos šuolio nėra. Sako, užkrėstos vištienos atvejų kasmet būna daugmaž tiek pat.
„Matomi 35 pranešimai dėl nesaugios paukštienos ir paukštienos pusgaminių“, – nurodė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistė Indra Urbonavičiūtė.
Dvylika atvejų fiksuota gamybos ir tiekimo etape. Tai reiškia, kad mėsa dar nebuvo pasiekusi prekybos centrų. Tačiau didesnė dalis – 23 atvejai – aptikta jau parduotuvių vitrinose.
„Visą produkciją perkame tik sertifikuotą, todėl visi augintojai ir gamintojai yra kontroliuojami veterinarijos tarnybų“, – teigė „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Anot prekybininkų, jie atlikti tyrimus net nėra įpareigoti, nors prevenciškai tą daro.
„Mes savo iniciatyva atliekame savikontrolės tyrimus, bendradarbiaujame su nepriklausomomis laboratorijomis. Vien pernai ištyrėme apie 1400 maisto prekių“, – sakė T. Atraškevičius.
Tad, anot jų, tikėtina, kad mėsa pažeidžiama dar nepasiekusi parduotuvės. O baudą, kuri gali siekti ir 3000 eurų, vis tiek tenka mokėti jiems.
„Netgi tais atvejais, kai pas mus nieko nerado, o rado, sakykime, pas mūsų konkurentus, ir tiekėjas atkrovė produkciją tiek mums, tiek mūsų konkurentams, mes irgi gauname baudą“, – piktinosi D. Dundulis.
Užkrėsta vištiena aptikta ir vienoje iš lietuviškų mėsos perdirbimo įmonių. Anot jos atstovų, mėsa atkeliavo iš Lenkijos.
„Abu produktai pagaminti iš Lenkijos kilmės žaliavos, įsigytos iš to paties sertifikuoto ES tiekėjo. Su šiais tiekėjais tokių atvejų anksčiau neturėjome. Pareikalavome papildomų tyrimų rezultatų, saugumo garantijų bei aktualių sertifikatų“, – nurodė „Nemateko“ generalinis direktorius Justas Vaicekauskas.
Paukštininkystės asociacijos vadovas sako, kad iki tol, kol vištiena patenka į prekybos centrą, praeina mažiausiai 20 patikrų.
„Gali atsitikti kažkokių neatitikimų, bet vienintelis kelias to išvengti yra kontrolė, kontrolė ir dar kartą kontrolė ankstesniuose etapuose“, – pabrėžė Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas.
Maisto ir veterinarijos tarnyba spėja, kad mėsa galėjo būti pažeista ją transportuojant, jei nebuvo palaikyta tinkama temperatūra. O šilti orai salmonelių bakterijoms – palankūs.
„Laikant produktą 4–6 laipsnių temperatūroje, ji nesivysto, tarsi užmiega, būna neaktyvi. Tačiau išėmus ją iš komforto zonos, ji suaktyvėja ir pradeda sparčiau daugintis“, – aiškino I. Urbonavičiūtė.
Tad ar nederėtų sugriežtinti kontrolės ir atlikti papildomų patikrinimų?
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Pirmiausia siūlyčiau susikviesti visus, susėsti ir pasišnekėti, ką mes darome kartu su tarnyba, nes iš tikrųjų šiuo metu vyksta kova su vėjo malūnais“, – teigė D. Dundulis.
Tarnyba jokių problemų nemato. Sako, tyrimų ir taip kasmet daugėja.
„Kiekvienais metais, atsižvelgus į praėjusių metų rezultatus, numatoma atlikti daugiau mėginių“, – sakė I. Urbonavičiūtė.
Ir pabrėžia – atsakomybė tenka ir pačiam vartotojui. Visų pirma, nevalgyti žalios mėsos.
„Termiškai apdorojant, 70 laipsnių C temperatūroje salmonelės žūva“, – aiškino I. Urbonavičiūtė.
„Reikia gerai išvirti, gerai išmarinuoti“, – patarė moteris.
„Žalios vištienos juk niekada nevalgysi. Nei kiaulienos, nei vištienos“, – sakė vyras.
Salmonelių bakterijų tarnyba neseniai rado ir greitai paruošiamuose vištienos skonio makaronuose.
(be temos)
(be temos)