Daugiau apie tai kalbėjo biologas Remigijus Dailidė ir Draudimo brokerių rūmų prezidiumo narys Laurynas Žilinskas.
– Ar jau prasidėjo rudeninė gyvūnų migracija, kada laukiamas pikas ir kuris paros metas migruojant gyvūnams rudenį yra pats pavojingiausias?
R. Dailidė: migracija skirtingų gyvūnų atžvilgiu vadinama skirtingai. Žmonės dažniausiai turi omenyje stambiuosius gyvūnus, tokius kaip kanopiniai, plėšrūnai. Taip, jau dabar atsiranda pirmi požymiai, kad tam tikri stambūs gyvūnai gali pradėti migruoti. Žinoma, tai neliečia kitų gyvūnų, kurių mes nematome, pavyzdžiui, žuvų, kurios taip pat pradėjo rudeninę migraciją. Pirmi pastebėjimai, kuriuos žmonės nufilmavę įkelia „Facebook“ ar „YouTube“ platformose, jau leidžia suprasti, kad prasideda pirmieji migracijos požymiai.
– Vairuotojai taip pat sako, kad gyvūnų daugėja. Ar biologai stebi tą patį, kad jų dabar daugiau miškuose ir keliuose?
R. Dailidė: daugėjimo apskaitą veda medžiotojai. Gamtininkai neturi tikslių skaičių stambiųjų gyvūnų. Tikslius duomenis galima gauti iš Medžiotojų draugijos. Tačiau keliaujant automobiliu matosi, kad, pavyzdžiui, stirnų, briedžių yra daugiau, pastebimi šernų pulkeliai. Man, kaip biologui, tai džiugina širdį – jų tikrai turbūt daugėja.
– Nežinau, ar draudikams tokie vaizdai džiugina širdį. Kaip draudikai mato situaciją – kokios autoįvykių tendencijos su laukiniais gyvūnais?
L. Žilinskas: iš tiesų, pamačius miesto centre mešką ar briedį, kyla sensacija, viskas keliama į socialinius tinklus, atrodo, kad žvėrys užpuola miestus. Tačiau skaičiai rodo, kad pastaruoju metu įvykių, susijusių su gyvūnų sukelta žala, ne tiek ir daugėja. Pagal policijos duomenis, pastarasis augimas yra apie kelis šimtus įvykių per metus, kas iš tikrųjų nėra ženklus skaičius.
– Jeigu palyginti su 2017-aisiais, tų įvykių dabar yra kur kas daugiau. Policija sako, kad jų skaičius išaugo net tris kartus.
L. Žilinskas: draudikų vertinimu, tas augimas pastaraisiais metais nėra labai stipriai pastebimas, lyginant su transporto srauto didėjimu.
– Kiek tokių įvykių per metus užfiksuoja draudikai?
L. Žilinskas: apie 3 tūkst. įvykių, susijusių su kasko draudimu.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Policija fiksuoja apie 6 tūkst. Tai reiškia, kad pusė vairuotojų nėra apsidraudę, todėl jie nepatenka į jūsų apskaitą. Kam tenka atsakomybė už tokį autoįvykį – vairuotojui ar kelio savininkui? Gal net medžiotojams, kurie per mažai sumedžioja?
L. Žilinskas: taip, iš tiesų šernas sąlyginai priklauso mums visiems – valstybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad už tokią žalą yra atsakinga valstybė ir jos įgaliotos institucijos, kurios turi rūpintis, kad mūsų keliai būtų saugūs. Išaiškinime buvo pabrėžta, kad valstybė turi elgtis rūpestingai, nes paprastas ženklas „Atsargiai, gyvūnai“ problemos neišsprendžia.
– Policija spalį vėl planuoja dalinti vairuotojams švilpukus. Kiek jie padeda? Ar biologai tuo domėjosi, ar galima sakyti, kad bent kažkiek apsaugo?
R. Dailidė: mes turime įdomių stebėjimų iš Šiaurės šalių, pavyzdžiui, Norvegijos. Gamtininkai rekomendavo naudoti švilpukus nuo elnių. Šiaurės elniai skiriasi nuo mūsų tauriųjų elnių, jie mažesni, smulkesni, gal šiek tiek kvailesni, bet, kaip nebūtų keista, tai davė efektą. Švilpukas skleidžia neįprastą garsą gyvūnui, kurio nėra aplinkoje. Kai jis išgirsta tokį garsą, sustoja, suklūsta, stengiasi suvokti, iš kur sklinda garsas. Tas momentas, kai jis sustoja, yra labai svarbus – tuo metu automobilis tiesiog pravažiuoja pro gyvūną, kuris neina tuo metu keliu.
(be temos)