Dar savaitei atidėtas įstatymų, nulemsiančių energetikos bendrovės „Leo LT“ likimą, priėmimas Vyriausybėje. Kilo nesutarimų tarp skirtingų ministrų, kaip derėtų spręsti „Leo LT“ problemą.

Liberalų sąjūdžio deleguotas teisingumo ministras Remigijus Šimašius pareiškė nepritariąs didžiausios valdančiosios koalicijos partnerės Tėvynės sąjungos nuostatai siekti, kad būtų atsikratyta privataus „Leo LT“ akcininko, galbūt išformuojant prieštaringai įvertintą bendrovę.

Pasak anksčiau Laisvosios rinkos institute dirbusio R.Šimašiaus, be privataus investuotojo nebus lengva, jeigu apskritai įmanoma įgyvendinti didelius strateginius energetikos projektus - tiltų į Vakarus bei naujos atominės elektrinės statybą.

„Siūlomais įstatymų projektais einama prie to, kad būtų atsisakoma privataus investuotojo. Aš manau, kad privatus investuotojas turi dalyvauti atominės elektrinės statyboje. Jeigu šiandien jo atsisakysime, ar vėliau neprireiks ieškoti naujo, nors laikas jau bus prarastas“, - sakė R.Šimašius po Vyriausybės posėdžio, kuriame svarstyta, kokius įstatymus teikti Seimui dėl „Leo LT“ likimo.

Daugiau kaip trečdalį „Leo LT“ akcijų valdo privatus investuotojas - „Maxima“ savininkų grupės įmonė „NDX Energija“.

Paklaustas, ar jis nepasitiki valstybės sugebėjimu be privataus investuotojo pagalbos pastatyti naują atominę elektrinę, teisingumo ministras atsakė teigiamai: „Nepasitikiu valstybe kaip verslo subjektu“.

Tėvynės sąjungos deleguotas energetikos ministras Arvydas Sekmokas pareiškė abejojąs, ar „NDX Energiją“ galima priversti efektyviai dalyvauti strateginių energetikos projektų įgyvendinime. „Jeigu jie nenorės, kaip priversi“, - retoriškai klausė jis.

Nors ir galutinai neatmetęs „Leo LT“ išformavimo galimybės, A.Sekmokas vis dėlto mieliau kalbėjo apie kitokias alternatyvas. Tarp jų - valstybės akcinės dalies padidinimo bendrovėje. „Valstybė turi didinti savo galias, savo akcijų dalį, didinti įstatinį kapitalą, kad būtų judama į priekį strateginių projektų įgyvendinimo klausimais“, - pabrėžė energetikos ministras.

Tačiau kokiu būdu būtų didinamas įstatinis kapitalas, A.Sekmokas atsakė kol kas nežinąs. Esą tai ateities klausimas.

Pasak jo, Vyriausybėje svarstomas penkių įstatymų pataisų paketas numato įvairias galimybes, kaip galėtų būti pasielgta su „Leo LT“. Įstatymai leistų bendrovę pertvarkyti, reorganizuoti, padidinti valstybės įtaką joje ir ateityje pasiūlyti nemenką dalį akcijų strateginiam investuotojui iš užsienio. Tokie įstatymai nedraudžia ir „Leo LT“ išformavimo, jeigu dėl to būtų susitarta su privačiu investuotoju ir rasta, kas įgyvendins strateginius energetikos projektus.

„Bet kokių pakeitimų tikslas - pasiekti, kad valstybės įmonė įgyvendintų tuos projektus“, - pastebėjo A.Sekmokas.

Tačiau Vyriausybėje nesutarus dėl kai kurių teisinių formuluočių, galutinis taškas nėra padėtas. Energetikos ministras tikisi, kad kitą savaitę Vyriausybė išspręs nesutarimus, pritars įstatymo projektams ir teiks juos Seimui. „Norėtųsi žymiai didesnio tempo. Bet vis dėlto judame į priekį“, - sakė A.Sekmokas.

„Leo LT“ likimas greičiausiai paaiškės tik po to, kai Seimas apsvarstys ir priims Vyriausybės pasiūlytus įstatymų projektus, o juos pasirašys prezidentas. Manoma, kad tai gali įvykti ne anksčiau kaip liepą.