„Reikia ir infrastruktūros, reikia ir instruktorių, reikia ir kariuomenės pajėgumo, reikia ir tos pačios ginkluotės pakankamus kiekius turėti, kad aprūpintume žmones, kuriuos pašaukiame ir norime kokybiškai apmokyti“, – trečiadienį Vyriausybėje kalbėjo R. Kaunas.
Anot ministro, šauktinių kasmet daugėja, o kariuomenė geba apmokyti vis daugiau žmonių.
„Mes judame link visuotinio šaukimo, bet judame gerais tempais, išlaikydami kokybę, atliepiant į naujas matomas grėsmes. Ir čia dalyvauja ir komendantūros, čia dalyvauja ir šauliai, čia dalyvauja ir Lietuvos kariuomenė, tad visas bendras mūsų pasirengimas juda link visos visuomenės apmokymo, ką reikėtų daryti ir kaip reikėtų gintis karo atveju“, – pridūrė jis.
Tuo metu premjerės Ingos Ruginienės teigimu, visuotinis šaukimas – ateities diskusijų klausimas.
„Neabejotinai mes tikrai prieisim prie jo, bet šiai dienai, vėlgi, matant besikeičiančią geopolitinę situaciją ir vis artėjančias naujas grėsmes, tai šiai dienai prioritetas yra padaryti bazinius dalykus ir tada žingsnis po žingsnio eiti į priekį“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.
Lietuvoje visuotinis šaukimas kol kas nėra įvestas.
Šauktiniai Lietuvoje tarnauja devynis mėnesius, tačiau šiais metais atsirado galimybė trumpinti privalomąją karo tarnybą – sudarytos sąlygos ją atlikti tris, šešis arba devynis mėnesius.
Mes judame link visuotinio šaukimo, bet judame gerais tempais, išlaikydami kokybę, atliepiant į naujas matomas grėsmes.
Taip pat į tarnybą šaukiami mokyklą baigę 18–22 metų jaunuoliai, ir jų kasmet ketinama pašaukti vis daugiau. Dalis politikų sako, kad tokiu būdu ir artėjama prie visuotinio šaukimo.
BNS anksčiau rašė, jog šalyje siekiama iki 2030 metų išvystyti pėstininkų diviziją, per trejus metus pasirengti Vokietijos brigados priėmimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda yra sakęs, kad formuojant nacionalinę diviziją tik laiko klausimas, kada Lietuva pereis prie visuotinio šaukimo.
NATO stiprinant Baltijos šalių gynybos planą, premjerė ir ministras tai vadina normaliu procesu
Premjerė ir krašto apsaugos ministras sako, kad NATO siekis peržiūrėti Baltijos šalių gynybos planus, norint sustiprinti regiono saugumą, yra normalus procesas.
Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, antradienį paskelbė, kad NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje.
Krašto apsaugos ministras R. Kaunas sako daug detalių apie Aljanso planus negalintis atskleisti.
„Pajėgų peržiūrėjimas yra normalus procesas. Mūsų regionas, ne vien Lietuva, bet būtent Baltijos regiono saugumo užtikrinimas yra visos NATO darbotvarkės turbūt klausimas numeris vienas šiandien“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu sakė R. Kaunas.
„Mes matome įtampas, kurias patiriame iš Rusijos ir tos pačios Baltarusijos. Tad tai yra normalus procesas ir yra labai gerai, kad jis yra peržiūrimas, stiprinamas, nes kitu atveju galėtume nerimauti. Šiuo atveju viskas yra labai gerai“, – teigė jis.
Ministrui antrino premjerė I. Ruginienė, NATO planų Baltijos šalyse peržiūrą pavadinusi nuolatiniu tęstiniu procesu.
„Kiekvienais metais tas daroma tam, kad adaptuotumėmės prie naujų situacijų. Vis naujų ir naujų grėsmių atsiranda, naujų technologijų atsiranda ir čia tikrai galima pasakyti, kad progresyvus žingsnis nesinaudoti prieš 20 metų sukurtais planais, bet nuolatos juos atnaujinti ir tobulinti“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Kaip rašė BNS, šiuo metu NATO operacijas Baltijos šalyse ir Lenkijos šiaurėje prižiūri viena daugianacionalinė būstinė, įsikūrusi Ščecine, Lenkijoje. Remiantis kariniais šaltiniais, pagal planuojamus pakeitimus Latvijos ir Estijos gynybai bus priskirtas Vokietijos ir Nyderlandų korpusas, įsikūręs Miunsteryje, Vokietijoje.
Šis pakeitimas padalytų atsakomybę regione – Vokietijos ir Nyderlandų korpusas perimtų vadovavimą Latvijos ir Estijos sektoriui. Karinių pareigūnų teigimu, antrojo korpuso priskyrimas padidintų NATO pajėgumus greitai sustiprinti regioną.
Papildomo korpuso įtraukimas leistų NATO sutelkti „masę dideliu greičiu“, „Reuters“ sakė vienas karinis pareigūnas, atkreipdamas dėmesį į Baltijos šalių geografinį pažeidžiamumą ir artumą prie Rusijos.
Šaltinių teigimu, Vokietija ir Nyderlandai kartu su šalimis partnerėmis dabar dirbs kurdami priskirtas pajėgas. Visiškai sukomplektuotą korpusą paprastai sudaro nuo 40 tūkst. iki 60 tūkst. karių.
Kol kas neaišku, kada sprendimas įsigalios ir kiek karių galiausiai pateks į naująją vadovavimo struktūrą konflikto atveju.
(be temos)
(be temos)
(be temos)