Seimui linkstant pritarti pataisoms, kuriomis referendumui inicijuoti užtektų 100 tūkst. parašų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) laukia ir panašios piliečių iniciatyvos finišo. VRK įspėja, kad visi Konstitucijos taisymo entuziastai gali likti nieko nepešę.

Skaičiuoja nuo sekmadienio

VRK su nekantrumu laukia penktadienio, kai ant jos pečių guls svarbus darbas – įvertinti, ar privalomojo referendumo dėl draudimo parduoti žemę užsieniečiams iniciatoriai surinko reikiamą skaičių, t. y. 300 tūkst., parašų. Beje, 26 asmenų pasiūlytose pataisose įtraukta ir kita nuostata – referendumo iniciatyvai reikiamų parašų skaičių sumažinti nuo 300 iki 100 tūkst., taip pat nuostata, kad referendumu priimtas pataisas vėl keisti galima tik inicijuojant naują referendumą.

Seime finišo tiesę pasiekė ir kitas projektas, kuriuo siūloma beveik identiška Konstitucijos pataisa: sumažinti referendumui inicijuoti reikiamų parašų skaičių iki 200 tūkst. Kad pataisai galutinai būtų pritarta,beliko sulaukti paskutinio parlamentarų balsavimo.

O piliečių akcijos organizatoriai jau nuo sekmadienio skaičiuoja gyventojų parašus, tačiau ar pavyko gauti 300 tūkst. gyventojų sutikimą, kol kas neaišku. Pavyzdžiui, Vilniaus skyrių kol kas pasiekė penktadalis lapų, skirtų parašams rinkti, iš išdalytų 500. Jei parašų pakaks, VRK privalės rengti referendumą.

Tikrins dvi savaites

"Labai domimės, kiek gyventojų parašų surinko iniciatoriai, nes pagal tai organizuosime artimiausių dviejų savaičių darbą, – sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. – Lapkričio 29 d. VRK jau turi turėti parašus, taigi, parašų rinkėjai įsipareigojo juos pristatyti mums 28 d., kertvirtadienio, vakarą. Kaip jiems sekėsi, nežinome, bet dabar jie iš visos Lietuvos renka parašų lapus ir atidžiai skaičiuoja."

Z.Vaigauskas sakė, kad jei organizatoriams pavyko surinkti 300 tūkst. gyventojų parašų, VRK turės 15 dienų visų parašų patikimumui patikrinti pagal visas nustatytas metodikas. VRK pirmininkas priminė, kad pagrindinis tikslas – nustatyti, ar surinkta 300 tūkst. tikrų parašų. Kiekvienas pilietis savo duomenis turi įrašyti pats, įrašai ta pačia ranka negali kartotis.

"Darbas sunkus, nes referendumas nėra paprastas valstybės gyvenimo įvykis, be to, jis reikalauja ir daug lėšų. Jei referendumas įvyktų, darbui vykdyti reikėtų maždaug 16 tūkst. Rinkimų komisijos narių, reikėtų sudaryti apylinkių ir savivaldybių rinkimų komisijas, taigi skaičiuojame, kad jis kainuotų apie 14 mln. litų. Per referendumą sudaromos sąlygos visiems pareikšti savo poziciją. Kadangi jis būtų privalomasis, po jo priimtas teisės aktas taptų mūsų teisinės sistemos dalimi, šiuo atveju būtų keičiama Konstitucija", – komentavo Z.Vaigauskas.

Gresia kuriozas

VRK pirmininkas pripažino, kad, Seimui priėmus Konstitucijos pataisas, gali nutikti kuriozas: referendumo teksto keisti jau nebegalima, tad jei parašų pakaks, žmonės turės balsuoti dėl to, kas jau įvykę, t. y. dėl minėto reikiamų parašų skaičiaus mažinimo iki 100 tūkst.

"Taip, prasmės balsuoti dėl antros piliečių inicijuotos dalies kaip ir neliks. Bet referendumo įstatymas nėra lankstus – kai tekstas užregistruojamas VRK, keisti jo nebegalima. Vadinasi, į referendumą būtų įtraukta sena nuostata, rinkėjai dėl to balsuotų, negalėtų atskirai balsuoti dėl žemės. Bet paradoksas bus tada, jei žmonės tokiu atveju referendume balsuos prieš, – Seimas 200 tūkst. balsų bus pritaręs", – galimą scenarijų pateikė Z.Vaigauskas.

Anot jo, net jei referendumas bus inicijuotas, labai tikėtina, kad pačiame referendume žmonės pasisakys prieš. Nes kalbama apie visą paketą siūlymų – juk jei bent vienas balsuojantiems netiks, jie ir balsuos prieš. Tokiu atveju Konstituciją tektų vėl taisyti, paliekant 300 tūkst. parašų ribą.

"Bet pradžioje turime išsiaiškinti, ar surinkta pakankamai parašų", – ramino VRK pirmininkas.