Ragina suvaldyti psichologinio smurto virusą: žodžio laisvė nesuderinama su neapykantos kurstymu

„Kreipiamės į kolegas Seimo narius klausdami, ar tikrai negalime pasiekti, kad Lietuvos Respublikos Seime būtų laikomasi pagarbaus bendravimo ir kiekvienas žmogus jame jaustųsi saugus ir orus? Tai ne tik keistų visuomenės požiūrį į Parlamentą, bet ir padėtų mums, Seimo nariams, dirbti konstruktyviau ir priimti geriausius sprendimus“, – sakoma kreipimesi.

Jame akcentuojama, kad dialogo higiena nepaprastai svarbi krizių akivaizdoje.

„Šiandien neturime teisintis, kad pavargome nuo pandemijos, bet dar griežčiau laikytis pagarbaus santykio, nes, kaip rodo pastarojo laikotarpio aktualijos, labai lengva pasiduoti agresijai ir savidestrukcijai. Turime aiškiai pasakyti, kad kiekvienas Seimo narys privalo išlikti ištikimas duotai priesaikai ir būti lygiai teisingas visiems, pagarbiai bendrauti tiek su kolegomis, tiek su Seimo kanceliarijos darbuotojais, į komitetų ar komisijų posėdžius kviečiamais piliečiais. Joks Seimo narys negali būti persekiojamas už savo politinius, religinius įsitikinimus, seksualinę orientaciją – o jeigu taip nutinka, turime vieningai stabdyti tokį elgesį“, – mano kreipimosi iniciatoriai.

Jų teigimu, iš Seimo tribūnos niekada neturėtų skambėti neapykantos kalba, įžeidinėjimai. „Seimo posėdžiai yra viešai transliuojami, todėl mūsų elgesys neturi būti tas blogasis pavyzdys visuomenei. Raginame Seimo posėdžių pirmininkus drąsiai taikyti Seimo statuto nuostatą, kad viešąją tvarką pažeidžiantys ir nederamai besielgiantys Seimo nariai turi būti įspėjami ar net pašalinami iš posėdžio“, – sakoma komisijos kreipimesi.

Įvairioms Seimo frakcijoms priklausantys Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos nariai tvirtina, kad autentiška diskusija prasideda nuo įsiklausymo į kitą, nuo pastangos išgirsti visų balsus.

Žodžio laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tačiau ji nesuderinama su neapykantos kurstymu.

„Mes neprivalome pritarti kitai nuomonei, bet turime gerbti kiekvieną žmogų ir siekti, kad, priimant visai visuomenei svarbius sprendimus, būtų išklausyta kuo platesnė nuomonių įvairovė. Diskusijoje turime susitelkti į racionalius argumentus ir kruopščiai patikrinti faktus, į kuriuos apeliuojame. Būtina solidariai kovoti su melagienų plitimu, manipuliavimu žmonių rūpesčiais ir baimėmis, sąmokslo teorijų propagavimu“, – mano komisijai priklausantys parlamentarai.

Jie įsitikinę, kad agresyvus tonas, įžeidinėjimai, kitų žmonių menkinimas negali būti toleruojami – tai vienareikšmiškai turi būti vertinama kaip negebėjimas racionaliai pagrįsti ginamą poziciją.

Kreipimosi autoriai sako, kad sąžiningoje demokratinėje diskusijoje labai svarbu prisiimti atsakomybę už savo žodžius, nesidangstyti už anonimiškumo kaukių, turėti drąsos pripažinti savo klaidas ir už jas atsiprašyti.

Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos nariai ragina žiniasklaidą didžiausią dėmesį kreipti į Seime vykstančių diskusijų esmę, „neskatinti atskirų parlamentarų elgtis ekstravagantiškai, nes esą tai geriausias būdas sulaukti didesnio žurnalistų dėmesio, didinti savo žinomumą.“

Komisijos nariai kviečia suvaldyti psichologinio smurto virusą.

„Žodžio laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, tačiau ji nesuderinama su neapykantos kurstymu. Kviečiame suvaldyti psichologinio smurto virusą, vietoj diskriminacijos rinktis pagarbą, vietoj pykčio – empatiją“, – sakoma kreipimesi.

Jame pažymima, kad turime ypač sunkių socialinių ir ekonominių iššūkių, išgyvename emociškai labai sunkų laikotarpį, todėl kreipimosi autoriai  kviečia susitelkti konstruktyviai veiklai ir drauge ieškoti sprendimų.

Kreipimąsi pasirašė Seimo Smurto ir savižudybių prevencijos komisijos pirmininkas Andrius Navickas, pavaduotojas Zenonas Streikus, jos nariai Domas Griškevičius, Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Tomas Vytautas Raskevičius, Jurgita Sejonienė, Linas Slušnys, Dovilė Šakalienė, Robertas Šarknickas.