Vakar Seimas užsimojo iki 20 proc. apkarpyti maisto produktais prekiaujančių įmonių taikomus antkainius, tačiau balsavimas pustuštėje salėje įstrigo.

Kam grėsmė, o kam nauda

Vos pristačius Kainų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma riboti maisto produktų antkainį iki 15 proc. didmeninės ir iki 20 proc. mažmeninės prekybos įmonėms, Seimo rūmuose užvirė aistros.

Parlamentaras Egidijus Klumbys kolegoms įrodinėjo, kad šios įstatymo pataisos labai svarbios, ypač dabar, kai sunkėja šalies ekonominė padėtis, o "monopolistai diktuoja savo sąlygas ir ūkiams, ir politikams".

Tačiau Eligijus Masiulis dėstė, esą šios pataisos gali smogti visai šalies ekonomikai: "Graudu ir kraupu matyti, kai likus kelioms savaitėms iki rinkimų dalis kolegų registruoja pataisas, kurios gali sugriauti šalies ekonomiką. Sumažinus prekybininkų antkainius gali padidėti gamybos įmonių antkainiai. Šie siūlymai nedera su Konstitucija ir primena planinę ekonomiką."

Už tokius žodžius keliaklupsčiavimu prieš "Maximą"  politiką apkaltino pataisų autorius Petras Gražulis. Jis įsitikinęs, kad įstatymo pataisos atpigintų maisto produktus ir sumažintų infliaciją.

Pritrūko kvorumo

"Šis įstatymas nieko nepakeis. Prekyboje nėra pakankamos konkurencijos, todėl antkainiai tokie dideli. Jeigu pataisos bus priimtos, pasirašysime mirties nuosprendį mažiems prekybininkams. "Maxima" ir kiti didieji prekybos centrai vis tiek gaus pelną, o mažos įmonės negalės išgyventi", – kalbėjo Kęstutis Glaveckas.

Norint priimti įstatymo pataisas balsuoti turi bent 71 parlamentaras – ne mažiau nei pusė visų Seimo narių. Tačiau rytiniame posėdyje dalyvavo tik 51 Seimo narys, todėl nuspręsta balsavimą atidėti, kol posėdžių salėje susirinks daugiau parlamentarų.
Iki pavakarės parlamentarų gretos tik retėjo. Darbo dienos pabaigoje posėdžių salėje teliko trys dešimtys Seimo narių.

Smulkiausi žlugtų?

Svarstytos įstatymo pataisos sukėlė ir prekybininkų pasipiktinimą.

"Valstybinis kainų reguliavimas, neatsižvelgiant į visas su prekės gamyba, transportavimu, saugojimu pardavimu susijusias išlaidas, gali sukelti didelius neigiamus padarinius maisto sektoriuje, o tai palies ir vartotoją. Jis bus priverstas riboti savo poreikius. Sumažėjus prekių vartojimui, sumažės ir mokesčių įplaukos į valstybės biudžetą, kuriame ir taip stinga lėšų švietimo, sveikatos, socialiniams reikalams", – įsitikinęs Marius Busilas, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius.
Jis įrodinėjo, kad tarpusavyje besirungiančios prekybos įmonės esą nesuinteresuotos kelti kainas, nes prarastų savo klientus.

Tokiai pozicijai pritarė ir Lietuvos kooperatyvų sąjungos, valdančios nedidelių parduotuvių KOOPS tinklą, generalinio direktoriaus pavaduotoja Raimondas Koreiva.
"Jeigu tokios pataisos būtų priimtos, mažos parduotuvės tiesiog bankrutuotų, nes iš siūlomų antkainių negalėtų išgyventi", – dienraščiui sakė R.Koreiva.