Koncerno EBSW bylas nagrinėjusių teisėjų nuodėmės, kolegų manymu, per menkos arba padarytos per seniai

Šiandien posėdžiausianti Teisėjų taryba svarstys Apeliacinio ir Kauno apygardos teismų išvadas dėl keturių Kauno ir Vilniaus teisėjų, kurie tyrė koncerno EBSW bylą, darbo.

Trūkumai buvo žinomi anksčiau

Seimo laikinoji komisija pasiūlė Teisėjų tarybai įvertinti Kauno apygardos teismo teisėjo Raimundo Buzelio, to paties teismo teisėjo Arūno Paštuolio, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjos Daivos Mekšraitienės ir Vilniaus apygardos teismo teisėjos Virginijos Volskienės veiklą. Komisijos nuomone, šie teisėjai, nagrinėję įvairias su skandalinguoju koncernu ir jo pagrindiniais veikėjais susijusias bylas, galėjo vilkinti procesus ir padėti EBSW šulams išvengti atsakomybės.

Teisėjų tarybą pasiekusiose šių keturių teisėjų veiklos tyrimo išvadose beveik sutartinai tikinama, kad teismų administracijos pareigūnai neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ar reikalauti atsiskaityti už nagrinėjant konkrečias bylas priimtus procesinius sprendimus - tą gali daryti tik apeliacinės ir kasacinės instancijos teismai proceso metu. Priešingu atveju, pažymima išvadose, būtų pažeistas teismų ir teisėjų nepriklausomumo principas.

EBSW veiklą tyrę parlamentarai savo išvadose įtaria, kad A.Paštuolis, nagrinėjęs “Kauno holdingo kompanijos” (KHK) vadovų veiklą ir tam sugaišęs net penkerius metus, galėjo vilkinti bylos nagrinėjimą ir taip talkinti EBSW veikėjams išvengti atsakomybės.

Apeliacinio teismo pirmininkas Vytas Milius, nagrinėjęs A.Paštuolio veiksmus ir išvadą pateikęs Teisėjų tarybai, pareiškė, kad minėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimas “užsitęsė dėl objektyvių priežasčių”. Taip pat konstatuota, kad “A.Paštuolio padaryti nedideli organizacinės veiklos trūkumai buvo nustatyti ir žinomi dar 2002 m., todėl dabar svarstyti teisėjo drausminės atsakomybės klausimą nėra pagrindo”, kadangi tą reikėjo padaryti per tris mėnesius nuo to momento, kai trūkumai paaiškėjo.

Drausmės bylą atsisakyta kelti

Seimo komisijos išvadose taip pat pažymima, kad teisėjas R.Buzelis, naikindamas koncernui EBSW priklausiusių bendrovių turto areštus, pažeidė įmonių, kuriose vykdoma bankroto procedūra, turto pardavimo tvarką. Pasak parlamentarų, šis Kauno apygardos teismo teisėjas “taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti”.

Tuo tarpu Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko Teisėjų tarybai atsiųstose išvadose pažymima, kad “R.Buzelio atsakomybės už minimus procesinius sprendimus klausimas buvo keliamas netrukus po to, kai Aukščiausiasis Teismas juos panaikino, tačiau drausmės byla šiam teisėjui nebuvo iškelta”. Antrą kartą spręsti klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo už tuos pačius veiksmus nėra įstatyminio pagrindo. Teisėja D.Mekšraitienė į parlamentarų akiratį pakliuvo dėl to, kad 2003 m. rugsėjį panaikino Kauno apygardos prokuratūros skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimą dėl tyrimo atnaujinimo bendrovės “Pignus” ir Lietuvos valstybinio komercinio banko byloje. Savo sprendimą teisėja motyvavo tuo, kad 2,6 mln. dolerių, kurių iššvaistymu buvo kaltinamas iki šiol JAV kalėjime uždarytas koncerno prezidentas Gintaras Petrikas bei kiti aukščiausi EBSW veikėjai, esą buvo panaudoti pagal paskirtį.

Nemokėjo pritaikyti naujųjų kodeksų?

Kauno apygardos teismo išvadoje, atsiųstoje į Teisėjų tarybą, kurią pasirašė šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Gytis Večerskas, rašoma, kad D.Mekšraitienė ginčytiną nutartį priėmė “praėjus vos keletui mėnesių po naujojo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso įsigaliojimo”. Neva tuomet teisėjams buvo iškilę nemažai klausimų, kaip taikyti vienas ar kitas įstatymo normas, o Aukščiausiasis Teismas dar nebuvo parengęs savo rekomendacijų. G.Večersko pasirašytame dokumente minima ir daugiau D.Mekšraitienės padarytų klaidų, tačiau Teismų tarybai nepateikiama jokių rekomendacijų, kaip pasielgti šios teisėjos atžvilgiu. Vilnietės teisėjos V.Volskienės pavardė į parlamentinės komisijos išvadas buvo įtraukta dėl to, kad nesustabdė KHK likvidatorės - bendrovės “Valeksa” - ir bendrovės “Blagė” sandorio, kuriuo “Valeksa” beveik veltui perleido “Blagei” 54 mln. litų ieškinio keturiems EBSW veikėjams teises. Vėliau “Blagė” tiesiog atsisakė ieškinio, o dėl to nukentėjo KHK indėlininkai. Apeliacinio teismo išvadoje, kurią irgi pasirašė A.Driukas, konstatuojama, kad “nėra pagrindo svarstyti klausimą dėl drausmės bylos inicijavimo šiai teisėjai”.

Teisėjų tarybos atstovai jau anksčiau leido suprasti, kad parlamentarų siūlymas įvertinti keturių teisėjų veiksmus neturės jokių pasekmių, net jeigu būtų nustatyta, kad Seimo komisijos išvadose minėti teisėjai išties padarė grubių pažeidimų - nuo visų komisijos išvadose minimų teisminių procesų prabėgo daugiau nei treji metai, todėl pagal įstatymus teisėjams jau negalėtų būti taikoma drausminė atsakomybė.