Ar galima kovoti su gamta, ar pavyks po žeme paslėpti upelį ar bent pakeisti jo vagą? Su tokiais iššūkiais susiduria Vilnius, kurio senamiesčio požemiais vingiuoja nematomas Vingrės upelis.

Vilnius – upelių miestas

Viduramžiais miesto ribas žymėjęs Vingrės upelis dabar čiurlena tik po Vilniaus senamiesčiu. Apie jo buvimą primena tik trūkinėti pradedančios senamiesčio namų sienos.

Užupiu ir miesto senamiesčiu vinguriuojanti Vilnia – numylėta vilniečių ir miesto svečių. Jos pakrantėmis išminti įsimylėjėlių takai, vasarą Vilnios pursluose mėgsta taškytis vaikai ar jaunimas, upelio grožiui neatsispiria turistai.

Mažai kas žino, kad šis upelis nebuvo vienintelis Vilniuje. Kadaise mieste jų buvo net aštuoniolika, o Vilnia ir Vingrė viduramžiais natūraliai žymėjo miesto ribas. Tik vienam šių upelių buvo lemta tapti vienu miesto simbolių, o kitam – būti užkastam ir likti po žeme.

Per Vilnių Vingrė tekėjo iki XVI a. Ji, kiti šaltiniai ir upeliai aprūpindavo miestą vandeniu. Tačiau Vingrės pakrantėje žmonės ėmė statyti namus, išvietes, praustis, skalbti.

Taip Vingrė vis labiau nyko, kol XIX a. buvo nuspręsta ją kanalizuoti. Žmonės pradėjo upelį paniekinamai vadinti Kačerga – šiuo pavadinimu požeminį upelį dabartiniai vilniečiai žino geriau.

Primena skeldinčios sienos

Tekančio Vingrės upelio pamatyti šiandien neįmanoma, tačiau savęs pamiršti jis neleidžia.

"Kur susikerta L.Stuokos-Gucevičiaus ir Liejyklos gatvės, prie bažnytėlės stovi namas, po kuriuo tas upelis teka. Girdėjau pasakojant, kad gyventojai tame name nejaukiai jautėsi, nes atrodydavo, jog jame vaidenasi – vis kažkas šnara. Pasirodė, kad tą šnaresį sukelia vos pora metrų po žeme esantis upelis", – šypsojosi Antanas Rimvydas Čaplinskas.

Vaiduoklių istorija buvo išaiškinta, tačiau žmonių, gyvenančių namuose, po kuriais teka Vingrė, galvos skausmas nesibaigia.

Kai staiga lyg be priežasties ima trūkinėti sienos, specialistai paaiškina: kaltas požeminis upelis, vis dar plaunantis namų pamatus. Tokių namų skilinėjančiomis sienomis daug Klaipėdos, Liejyklos, kitose palei upelio vagą einančiose gatvėse.

Prieš keletą metų vieną namą Liejyklos gatvėje teko visai nugriauti – jo pamatus upelis pažeidė taip, kad sutvarkyti pastato nebuvo įmanoma.

"Juk senais laikais irgi prastų statybų būdavo, ne tik dabar. Prastai pamatus išliejo, dabar pūva durpės, pažliunga gruntas ir namai supleišėja, griūva dėl to", – aiškino Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos ir ekogeologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Ramutis Bonifacas Mikšys.

Pažeidė garsius pastatus

Šiemet Vingrę priminė trūkinėjanti prezidentūros tvora. Požeminis upelis pažeidė jos pamatus, tačiau kad tvora butų nugriauta ir pastatyta iš naujo, prieštaravo paveldosaugos specialistai – taip būtų žalojamas paminklosaugos objektas.

Prieš kelerius metus dėl Vingrės turėjęs pastatą restauruoti viešbutis "Artis" dabar tai išnaudoja kaip pranašumą: po pastatu garmantis istorinis upelis viešbutį reklamuojančiuose tekstuose įvardijamas kaip unikalus traukos taškas.

"Upelio negalima nei pamatyti, nei pačiupinėti, tačiau jis yra po mūsų viešbučiu. Teko prie jo prisitaikyti. Kai buvo nupirktas pastatas, pamatėme, kokia sudėtinga pamatų padėtis, ir teko imtis būtinos rekonstrukcijos", – pasakojo "Artis Centrum Hotels" pardavimo ir rinkodaros vadovas Petras Staselis.

Dalį namo teko nugriauti

Būtent šiam viešbučiui priklausė pastatas, kurį ekspertai nusprendė ne rekonstruoti, o nugriauti.

"Statybos bendrovės nesiėmė sutvirtinti pamatų pastatui stovint, nes sienos buvo labai iširusios. Viena siena suskilusi į kelias dalis, jos pasvirusios į kelias puses, nieko nebuvo įmanoma padaryti. Todėl užuot rekonstravus teko griauti", – pasakojo viešbučio atstovas.

Tačiau dabartinės technologijos jau leidžia statyti tokius pastatus, kad upelio tėkmė jiems netrukdytų. "Statyti ant senųjų pastatų neįmanoma, bet dabartiniai inžinieriai jau žino, kaip padaryti, kad nebebūtų jokių bėdų, todėl kaip įmanoma greičiau stengiamės pastatyti naują viešbučio dalį", – pasakojo P.Staselis.