„Rugsėjo 1 d. yra siūloma ir ieškoma apie 450 įvairiausių specialybių mokytojų. Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Popovienė.

„Matematikos (mokytojų – ELTA) trūksta apie 50, lietuvių kalbos mokytojų trūksta apie 45“, – sakė ministrė.

Pasak Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) vadovės, taip pat trūksta 25 fizikos bei 20 chemijos mokytojų. Ieškoma ir kitų disciplinų pedagogų.

ELTA primena, kad šiuo metu vyksta projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“, kuriame pedagogo kvalifikaciją turintys šalies ugdymo įstaigų darbuotojai kviečiami nemokamai įgyti papildomų specializacijų bei dalykinių kompetencijų aukštosiose mokyklose.

Papildomo dalyko mokytojais kviečiami tapti pedagogai gali rinktis lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbų, istorijos, pilietinio ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, matematikos, informatikos, gamtos mokslų, technologijų, filosofijos ir etikos, psichologijos, dailės, verslumo modulių.

Planuojama, kad per šiuos metus Lietuvos aukštosios mokyklos studijuoti projekto lėšomis priims daugiau kaip 1,2 tūkst. pedagogų. Tikimasi, kad per ketverius projekto metus papildomų kompetencijų įgis iš viso 4,3 tūkst. šalies pedagogų.

Žinoma, kad daugiausiai trūksta matematikos mokytojų, lietuvių kalbos mokytojų.

40 devintokų prašymų vis dar nepatenkinti

Iki naujųjų mokslo metų likus savaitei, 40 sostinės devintokų ir apie 100 kitų gimnazijos klasių moksleivių Vilniuje vis dar nežino, kurioje mokykloje mokysis, sako R. Popovienė.

„40 devintokų yra nepatenkinti prašymai ir per 100, man atrodo, yra gimnazijos klasių moksleivių. Žinau, kad yra kalbamasi su Vilniaus rajono mokyklomis, taip pat su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) pavaldžiomis mokyklomis – yra tam tikrų laisvų vietų“, – LRT radijui teigė R. Popovienė, kalbėdama apie vietų trūkumą sostinės mokyklose.

R. Popovienės žiniomis, Vilniaus miesto savivaldybė kalba su profesinėmis mokyklomis, kurios vykdo bendrojo ugdymo programas, kad šios galėtų priimti vis dar vietos neturinčius moksleivius.

„Šito klausimo tikrai nereikia pradėti spręsti birželio mėnesį, o dirbti visus metus ir numatant į priekį labai apgalvojant, paskaičiuojant, kur reikia statyti naujas mokyklas ir kur atidaryti naujas grupes ar klases“, – akcentavo ministrė.

Ji taip pat pažymėjo, kad vietų skaičiaus mokyklose problema tampa dar rimtesnė ir dėl mokinių tėvų sprendimų registruoti gyvenamąsias vietas arčiau tų ugdymo įstaigų, į kurias nori leisti savo vaikus.

„Problema yra ir dėl to, kad šeimos, tėvai, registruojasi arčiau tų vietų, į kurias mokyklas jie nori patekti. Dėl to susidaro tam tikras per didelis mokinių skaičius tuose rajonuose ir jis yra nevaldomas. Tai kartais pačios šeimos nori pakliūti į tas mokyklas, bet ne pagal savo gyvenamąją teritoriją“, – sakė laikinoji ministrė,

Iš viso Vilniaus savivaldybė yra sulaukusi 27,6 tūkst. prašymų priimti į mokyklas, t. y. maždaug 1 tūkst. daugiau nei pernai. Pagrindinis priėmimas vyksta į 1, 5, 9 ir 11 klasės, vien į kurias jau priimta 24,4 tūkst. vaikų. Į 1 ir 5 klases priimti jau visi vaikai, dėl kurių buvo pateikti prašymai, o į 9 ir 11 klases vietos mokyklose dar laukia 130 moksleivių.

Šiemet Vilniaus miesto savivaldybė sulaukė kaip niekad daug naujų prašymų vasaros laikotarpiu – nuo liepos 1 d. jų jau sulaukta 876. Laisvų vietų į 9 ir 11 klases šiuo metu turi 10 gimnazijų. Savivaldybė analizuoja ir tėvus informuoja apie visus galimus variantus, kad jie sprendimą priimtų turėdami visą informaciją. Galutinius sprendimus dėl dar nepriimtų vaikų ketinama rasti iki rugpjūčio 27 d.