Valdžios prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti kitąmet biudžete reikės papildomai rasti beveik 2 mlrd. litų, tačiau finansų ministras Rimantas Šadžius kol kas kalba apie galimybę sutaupyti vos 100 mln. litų.

Misija neįmanoma

Vien tik minimalaus darbo užmokesčio, visų socialinių išmokų, pensijų indeksavimas ir įsipareigojimas dar bent 10 proc. didinti pedagogų atlyginimus šalies biudžetui kitąmet papildomai kainuos apie 2 mlrd. litų. Šią milžinišką sumą lengvai peržengtume, jei įskaičiuotume augantį žmonių, kuriems teks mokėti kompensacijas už šildymą, skaičių.
Šiais metais į biudžetą suplanuota surinkti beveik 24,3 mlrd. litų. Taigi norėdami įgyvendinti pažadus gyventojams, politikai turėtų beveik 10 proc. padidinti biudžeto išlaidas, sugalvoti, iš kur gauti papildomai lėšų, arba nurėžti išlaidas kitose biudžeto eilutėse.

Ekonomistai pripažįsta, kad naikinant gyventojų pajamų, "Sodros" ir pridėtinės vertės mokesčių  lengvatas būtų galima į biudžetą pritraukti papildomų pajamų. Tačiau finansų ministras vakar prabilo tik apie siūlymą naikinti vienintelę PVM lengvatą vaisiams ir daržovėms. Tai esą leistų sutaupyti 96 mln. litų. Jei būtų nuspręsta naikinti ne tik šią, bet ir kitas PVM lengvatas, biudžetas pasipildytų bent 453,5 mln. litų.

Šių metų biudžete PVM kol kas sekasi rinkti sunkiausiai. "PVM jau nebuvo surenkamas nuo pavasario, kai tik prasidėjo bendrovių bėdos, sumažėjo jų išlaidos, infliacija lėmė ir mažėjantį gyventojų vartojimą. Kuo mažiau išleidžiama prekėms ir paslaugoms, tuo mažiau surenkama ir PVM", – aiškino "DnB Nord" banko vyriausioji analitikė Jekaterina Rojaka.

Jei ir toliau gyventojai radikaliai mažins išlaidas ne būtiniausioms prekėms, ims taupyti energijos išteklius, gali būti gerokai mažiau surenkama akcizų, pelno mokesčio.

Iš ko atimti?

Kadangi į biudžetą papildomų pajamų pritraukti bus itin sunku, valdžia bus priversta ieškoti būdų, kaip sumažinti biudžeto išlaidas. Kur galėtų būti nupjauta?
Ekonomistai bijo, kad pirmiausia bus atsisakoma investicinių projektų. J.Rojaka akcentavo, kad biudžetinės įstaigos turėtų atidžiai peržiūrėti savo planus ir bent jau atsisakyti pirkti naujus automobilius, remontuoti patalpas, taip pat brangių komandiruočių į šiltuosius kraštus.

"Reiktų vengti didesnių išlaidų metų pabaigoje. Kelerius metus iš eilės lapkritį staiga padidėja biudžetinių įstaigų išlaidos, skelbiami konkursai, pirkimai. Tokį elgesį skatina ydinga praktika sudaryti biudžetą pagal faktines išlaidas, t. y. jei būtų išleidžiama mažiau, įstaiga ar institucija negalėtų tikėtis didesnio biudžeto kitąmet. Taip valstybė patenka į anekdotinę padėtį, kai net spartaus ekonominio augimo metais ir geriau surinkdama biudžetą sugeba įlįsti į dar didesnį deficitą", – aiškino ekspertė.

Gali nukentėti gyventojai

Ji neatmeta, kad negalėdama rasti pakankamai lėšų visiems prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, naujoji valdžia bus priversta susidėlioti prioritetus, kam skirti lėšų, o kam – ne.

Tai gali paliesti ir gyventojus, laukiančius didesnių socialinių išmokų, pajamų indeksavimo ar kompensacijų už šildymą. Bent jau Vyriausybės užmojis padėti ne tik socialiai remtiniems asmenims, bet visiems šalies gyventojams įveikti šilumos kainų šuolį atrodo sunkiai įmanomas.