Politikai diriguos saugumui

Slaptųjų tarnybų veiklą prižiūrintis Seimo komitetas siūlo griežčiau kontroliuoti specialiąsias tarnybas ir nori, kad užduotis joms formuluotų politikai.

Formuluotų ir kontroliuotų

Vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas pristatė pasiūlymus, kaip būtų galima pagerinti slaptųjų tarnybų priežiūrą. Jo teigimu, vertėtų įsteigti dvi naujas institucijas – Žvalgybos komitetą bei Žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnybą.

Pasak parlamentaro, iš premjero bei įvairių sričių ministrų sudarytas Žvalgybos komitetas turėtų formuluoti tam tikras užduotis Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir kitoms specialiosioms tarnyboms. "Komitetas per patarėjų instituciją taip pat vykdytų užduočių atlikimo kontrolę", – kalbėjo A.Anušauskas.

Žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnyba, pasak parlamentaro, atliktų specialiųjų tarnybų kontrolę iškilus abejonėms dėl slaptųjų tarnybų pareigūnų veiklos teisėtumo ir pagrįstumo.

Politikams – jokių pažymų

"Politikai turi būti atriboti nuo operatyvinės informacijos. Darbas su operatyvine informacija – ne politikų darbas. Politikai turėtų gauti galutinę informaciją iš analitinių pažymų, tačiau ne kaip operatyvinę informaciją", – taip idėją steigti naują slaptųjų tarnybų veiklos priežiūrą vykdysiančią Žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnybą dienraščiui komentavo A.Anušauskas.

Jo teigimu, būtų daug naudingiau, jei kilus abejonėms dėl slaptųjų tarnybų pareigūnų veiklos teisėtumo prieiti prie "jautrios" operatyvinės informacijos galėtų ne politikai, o tik specialiai į šią naują priežiūros instituciją paskirti Seimo, Vyriausybės ir prezidentūros atstovai.

Nuomonės išsiskiria

Premjeras Andrius Kubilius A.Anušausko siūlymą vertina gana palankiai. "Ministras pirmininkas A.Anušausko siūlomas įstatymų pataisas vertina kaip labai svarstytinas. Dabar problema ta, kad nėra, kas formuluotų užduotis šioms slaptosioms tarnyboms", – vakar dienraščiui sakė premjero atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.

Politologas Tomas Janeliūnas pritaria idėjai stiprinti slaptųjų tarnybų kontrolę, tačiau pabrėžia, kad reikia labai gerai apgalvoti, ar siūlomos steigti institucijos nedubliuos kai kurių Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto funkcijų. Jis taip pat atkreipia dėmesį į kitą galimą problemą: ar neatsitiks taip, kad kontroliuoti slaptųjų tarnybų bus siunčiami su jomis glaudžiai susiję asmenys ar net patys slaptųjų tarnybų pareigūnai.

"Juk dabar prezidentūroje dirba Valstybės saugumo departamento deleguotų pareigūnų, o būtent prezidentūra juk ir skirtų kompetentingą žmogų į siūlomą instituciją", – dienraščiui sakė T.Janeliūnas.

Buvęs Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovas Valentinas Junokas dienraščiui sakė, kad nereikėtų skubėti steigti naujų slaptąsias tarnybas prižiūrinčių institucijų. "A.Anušausko siūlymas įdomus ir galbūt naudingas, tačiau jį reikėtų labai gerai apgalvoti", – sakė V.Junokas.

Pažymų negavo

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas apie slaptųjų tarnybų priežiūros stiprinimą ir politikų atribojimą nuo operatyvinės informacijos prabilo po to, kai iš Valstybės saugumo departamento (VSD) gavo ne anksčiau reikalautas slaptas pažymas, o pagal jas parengtą analitinę medžiagą.

Jis teigė dar nespėjęs perskaityti visos medžiagos, bet ta, kurią matė, NSGK pirmininkui pasirodė įdomi ir labai informatyvi. Pasak A.Anušausko, jos pakanka, kad būtų priimti atitinkami politiniai sprendimai. Kalbėti apie analitinės medžiagos turinį politikas atsisakė, tik užsiminė, kad ten iš tiesų kalbama apie kai kurių verslo grupių įtaką valdžiai. A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad dalis medžiagos aktuali ir dabar, o dalis jos pasenusi. VSD politiką užtikrino, kad remiantis šia medžiaga atliekami tyrimai.

Dvylika analitinių pažymų iš VSD Seimas mėgina gauti nuo 2006 m. Per parlamentinį tyrimą NSGK liudiję kai kurie saugumo pareigūnai teigė, kad tose pažymose esą surinkti duomenys apie galimus aukštų politikų, valstybės pareigūnų ir interesų grupių ryšius.

Slaptųjų tarnybų kontrolė

Žvalgybos komitetas

Sudėtis: premjeras ir tam tikrų sričių ministrai (pavyzdžiui, krašto apsaugos, vidaus reikalų, užsienio reikalų).

Užduotys: formuluoti užduotis Valstybės saugumo departamentui ir kitoms specialiosioms tarnyboms. Komitetas taip pat galėtų vykdyti tam tikrų užduočių atlikimo kontrolę.

Žvalgybos ir saugumo inspektoriaus tarnyba

Sudėtis: trys inspektoriai ir jiems talkinantis personalas. Po vieną inspektorių skirtų Seimas, Vyriausybė ir Prezidentas. Inspektoriai pakaitomis eitų šios tarnybos vadovo pareigas.

Užduotys: atliktų specialiųjų tarnybų kontrolę iškilus abejonėms dėl jų veiklos teisėtumo ir pagrįstumo.

Darbo trukmė: inspektoriai deleguojami 5 metams.