Trečiadienį paskelbto tyrimo duomenimis, 2024 metais apskaičiuotas PGI siekia 36,8 balus iš 100 lyginant su 2023 metais nustatytu 36,7.

„Pernai pristatytame 2023 metų indekse turėjom 36,7 indekso įvertį, tai šiemet 2024 metų indeksą matom 36,8. Iš esmės pokyčio praktiškai kaip ir nėra, bet dimensijos vidinės kinta“, – trečiadienį konferencijoje sakė Pilietinės visuomenės instituto (PVI) direktorė Ieva Petronytė-Urbonavičienė.

„Su pernykšte situacija lyginant iš tiesų būtent rizikos labiausiai pagerėjo, iš kito pusės aktyvumas sumažėjo – šiek tiek atsvėrė tą gerąją tendenciją ir galiausiai mūsų bendrasis pilietinės galios indeksas praktiškai nepakito“, – teigė ji.

Labiausiai kito rizikų vertinimas

Pasak instituto, 2024 metais labiausiai pakitusi dimensija pilietinės galios indekse – rizikų, susijusių su pilietinėmis veiklomis vertinimas.

Tyrimo duomenimis, 10 proc. mažiau respondentų manė, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti palaikytas keistuoliu, 5-6 proc. mažiau buvo siejančiųjų pilietinę veiklą su grasinimais susidoroti, darbo praradimu ar aplinkinių įtarimais veikimu dėl savanaudiškų paskatų, 4 proc. mažiau buvo linkusiųjų tikėti, jog pilietiškai veikiantis žmogus gali būti viešai užsipuolamas.

I. Petronytės-Urbonavičienės pridūrė, jog stebimas rodiklis gerėja ne tik lyginant su pastarųjų metų skaičiais, tačiau ir vertinant ilgesnį laikotarpį.

„Tokios rizikos, kaip prarasti darbą arba susilaukti grasinimų susidoroti, iš tiesų yra ne tik tai tampa santykinai mažiau tikėtinos žiūrint į kiekvienu atskirus metus, į šių metų kontekstą, bet apskritai jos lyginant su 2007 metų duomenimis, tai yra 25-29 proc. nuokrytis. Mes mažiau matom šitų kietųjų rizikų“, – sakė instituto direktorė.

Anot jos, rodiklis siejamas ir su pilietinio aktyvumo lygio sumažėjimu: daugiau žmonių užsiimant tokia veikla, daugiau jų įžvelgia potencialias grėsmes.

„Esam pastebėję ilgametį ryšį tarp pilietinio aktyvumo ir rizikų matymo – tie kurie veikia, tai ir rizikų mato daugiau. Pernai šiek tiek mažiau veikėm, galbūt šiek tiek mažiau rizikų, bet ilgoj perspektyvoj vis dėl to yra tas pokytis ir galim matyti, kad iš tikrųjų bent jau tos kietosios rizikos tikrai yra pakritę“, – kalbėjo I. Petronytė-Urbonavičienė.

Įsitraukimas į pilietines veiklas slūgsta

Remiantis tyrimo informacija, pernai mažėjo šalies gyventojų įsitraukimas į veiklas, itin išpopuliarėjusias plataus masto Rusijos karo Ukrainoje pradžioje ir per COVID-19 pandemiją.

Lyginant su 2023-iasiais, po 8 proc. susitraukė politinio vartojimo veiklos – pirkimas ar boikotavimas dėl moralinių ar politinių motyvų, 7 proc. – aukojimas labdarai.

Taip pat politinio dalyvavimo formas koregavo intensyvūs rinkimų metai, kuomet vyko prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai: mažėjo dalyvavimas protesto politikoje, išaugo kreipimaisi į politikus ir diskusijos apie politiką artimojoje aplinkoje.

Populiariausiomis veiklomis išliko: aukojimas labdarai – 45 proc. įsitraukusiųjų, dalyvavimas aplinkos tvarkymo talkose – 32 proc. bei dalyvavimas vietos bendruomenės veikloje – 23 procentai. Domėjimasis viešaisiais reikalais smarkiai nekito.

Anot tyrimo, rinkimų metais gyventojai buvo linkę prasčiau vertinti daugumos valdžios institucijų ir biurokratijos įtaką: mažėjo tiek Seimo nariams, tiek seniūnams ir merams, tiek ir valstybės tarnautojams respondentų priskiriama galia paveikti svarbius visuomenei sprendimus, panašios priskiriamos įtakos mažėjimo tendencijos pastebimos ir verslininkų bei žiniasklaidos atvejais.

Tarp į tyrimą įtrauktų valstybės institucijų, ženklesnio gyventojų priskiriamos įtakos mažėjimo išvengė tik Prezidentūra ir savivaldybių tarybos.

Pilietinio parengtumo analizė

2023 metais PGI tyrime apžvelgus asmeninį gyventojų pasirengimą ekstremalioms situacijoms, 2024-aisiais tyrime dėmesys buvo sutelktas ties kitomis pilietinio parengtumo dimensijomis – gyventojų nusiteikimu savanoriauti valdant krizes bei visuomenės sutelktumui.

Remiantis surinktais duomenimis, apie pusę gyventojų teigia, kad kaip savanoriai būtų linkę prisidėti prie tokių krizių kaip epidemija, gamtos stichijos, karas suvaldymo veiksmų.

„Vertinant šį skaičių, turbūt galima sakyti net jeigu ateitų viso labo 10 proc. nuo visos suaugusios populiacijos, tai vis tiek būtų didžiulis skaičius“, – sakė Pilietinės visuomenės instituto ekspertas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Mindaugas Degutis.

Prie krizių suvaldymo daug dažniau prisidėtų ir aktyviai įsitraukusieji į įvairias organizacijas.

Susipriešinimas visuomenėje

Kalbant apie visuomenės susitelkimą, šalies gyventojai daugiausia susipriešinimo mato tarp LGBTQ+ teises palaikančių ir jiems prieštaraujančių (68 proc.), antroje vietoje – tarp skirtingų politinių partijų rėmėjų (56 proc.), trečioje – tarp turinčių ar turėjusių skirtingą požiūrį į COVID-19 pandemijos valdymą (49 proc.).

Gyventojų pastebimas visuomenės susipriešinimas yra susijęs su jų požiūriu, kiek atvirai jie gali reikšti savo įsitikinimus ir pažiūras, teigia institutas.

Tyrimas parodė, kad pusė gyventojų mano, jog Lietuvoje kiekvienam leidžiama atvirai reikšti savo nuomonę ir įsitikinimus, priešingą nuomonę turi trečdalis – 34 procentai.

Lietuvos pilietinės galios indeksą pagal mokslininkų Rūtos Žiliukaitės, Mindaugo Degučio ir Ainės Ramonaitės parengtą metodiką Pilietinės visuomenės institutas matuoja nuo 2007 metų.

Pirmąkart skelbtas indeksas siekė 33,9 balo.

Šis indeksas parodo, kaip kinta visuomenės domėjimasis viešaisiais reikalais, pilietinis dalyvavimas bei jo potencialas, gyventojų požiūris į turimas pilietines galias bei socialinės aplinkos palankumo pilietinei veiklai vertinimas.

Tyrimai grįsti reprezentatyviomis visuomenės apklausomis – tokią apklausą 2024 metais tyrimui atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, 2024 metų lapkričio 7–16 dienomis, „akivaizdinio“ interviu metu apklausęs 1 tūkst. Lietuvos gyventojų nuo 18 iki 75 metų. Analizuojant, visuomenės apklausos duomenys papildomai persverti pagal lytį ir amžių.

2024 metų PGI tyrimą finansavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.