Penktokų vadovėlyje – neįkandama užduotis: kalba apie tėvų sukilimą

  • Teksto dydis:

Mokslo metų pradžioje plačiai nuskambėjo skandalas, kuomet penktokų rusų kalbos vadovėliuose buvo kviečiama šlovinti Rusiją. Dabar moksleivių tėvai skundžiasi dėl kitos problemos. Apie netinkamas penktokų užduotis LNK reportaže kalbėtasi su Vilniaus universiteto profesore Loreta Vaicekauskiene.

Pastebėta, kad penktokų lietuvių kalbos vadovėlyje buvo įtraukta užduotis perskaityti sudėtingą  Juozo Tumo-Vaižganto tekstą, nežinomus žodžius pažymėti ir sugalvoti jų reikšmes.

„Taip, aš atkreipiau dėmesį. Pirmiausia tėvai atsiunčia tokias vaikų užduotis. Užduotis išrinkti neaiškius žodžius ir juos pakomentuoti, tačiau visas tekstas iš esmės yra nežinomi žodžiai“, – situaciją komentavo L. Vaicekauskienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Profesorė mano, kad tėvai tokiomis situacijomis kreipiasi į ją, nes daugiau neturi kur. Teigiama, kad reikia keisti švietimo sistemą.

„Mes matome labai didžiulį atotrūkį nuo vaiko realybės, vaikai turi gauti pavyzdžius iš to gyvenimo, kurį mato ir pažįsta“, – tikino L. Vaicekauskienė.

Tekstas toks sudėtingas, kad net suaugusiems gali būti sudėtinga jį suprasti. Tai senovinė lietuvių kalba, kuri gerokai skiriasi nuo šiandieninės. Štai trijų žodžių pavyzdys, kurie naudojami minėtoje užduotyje penktokams: „rukšla“ – raukšlė, „būkla“ – patalpa, „orė“ – arimas.

Spėliojama, kad toks turinys moksleivius gali atgrasyti nuo skaitymo.

„Man šitas principas pats baisiausias. Lietuvių kalbos vadovėliuose, nuo pirmųjų klasių, į turinį nekreipiama dėmesio. Trumpos ištraukos, kažkokie fragmentai“, – piktinosi L. Vaicekauskienė.

Netinkamas požiūris

Profesorė teigė, kad esmė turinyje, būtina suvokti teksto visumą ir apskritai mėgautis skaitymu.

„O čia tekstas, kuris yra pirma fragmentas, jis niekam nerūpi. Ir dar koncentratas neaiškių žodžių“, – tęsė L. Vaicekauskienė.

Spėliojama, ar yra prasmės tokius žodžius bandyti aiškinti vaikams. Pamatę tokias užduotis tėvai savo reakciją dažniausiai grindžia emocijomis.

„Tiesą sakant, aš juos suprantu. Ir man emocijos labai sukyla, nes vis dėlto, vaiko perspektyva mokykloje turėtų būti pirmiau už kažkokį beraštį vadovėlio sudarytoją“, – teigė profesorė.

Reikia kardinalių permainų.

Pati L. Vaicekauskienė šiek tiek mokytojauja. Pasak jos, vadovėliai netinkami ir visą ugdymo medžiagą jai tenka sudaryti pačiai.

„Ir aš kiek žinau, kūrybingi mokytojai irgi tą daro, patys kuria, kad apsaugotų vaikus nuo šitos beprasmybės ir beprotybės“, – dalinosi profesorė.

Kalba apie tėvų sukilimą

Svarstoma, kaip spręsti šią ir panašias problemas. Profesorė retoriškai mąstė, kad reikėtų „tėvų sukilimo“.

„Yra per daug suinteresuotų institucijų, per daug inercijos švietimo sistemoje, per mažai politinės valios imtis kardinalių sprendimų. Reikia kardinalių permainų“, – dėstė L. Vaicekauskienė.

Tvirtinta, kad šis atvejis tėra tik vienas pavyzdys iš daugelio.

„Aš per daug pavyzdžių turiu iš labai skirtingų vadovėlių, kad manytumėm, jog vieno vadovėlio viena vieta yra bloga. Tai sisteminis, principinis dalykas“, – užbaigė profesorė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Teisi profesorė.

Teisi profesorė. portretas
Mūsų laikmečio problema: - atsakingus postus užima kaimo liumpenai.Po to liumpenas pritraukia tokį patį liumpeną ir t.t.Čia,kaip pasakėčioje: batsiuvys kepa pyragus,o kepėjas tampa siuvėju.Tai Lietuva,o mes ,,litovcai".
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių