Partizanų vadas tebemurkdomas šmeižte

Vieno iš partizanų vadų Juozo Lukšos artimieji sielojasi dėl pasaulyje atkakliai toliau platinamų niekuo nepagrįstų kaltinimų, esą jis žudė žydus. Skaudina ir tai, kad Lietuva neatremia šmeižto.

Dar kartą prašo pagalbos

Artėjant J.Lukšos gimimo 100-mečiui ir jo žūties 70-mečiui,  nužudytojo artimiesiems yra dėl ko nervintis ir sielotis. Visos ankstesnės jų pastangos, pateikiant teisėsaugai, kitoms Lietuvos ir užsienio svarbioms institucijoms faktus, liudininkų parodymus, paneigiančius J.Lukšos dalyvavimą žydų žudynėse, liko be atsako.

J.Lukšos brolio Antano dukra Dalia ir sūnus Kęstutis neseniai dar kartą kreipėsi į Lietuvos gyvendojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), Lietuvos prezidentūrą. Jie prašo diplomatiniais ir kitais kanalais paneigti absurdiškus kaltinimus J.Lukšai dėl dalyvavimo žydų žudynėse "Lietūkio" garažo kieme, nukirsdinant rabino Zalmano Osovskio galvą.

"Dėl J.Lukšos dalyvavimo žydų žudynėse "Lietūkio" garažo kieme paneigimo Antanas Lukša ir J.Lukšos našlė Nijolė Bražėnaitė-Paronetto dar prieš dešimtmetį kreipėsi ir į LGGRTC, ir į Lietuvos kriminalinės policijos biurą, ir į Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje pirmininką Josephą A.Melamedą (jis mirė 2017 m., o asociacijai nuo 2014 m. vadovauja Arie Ben – Ari Grodzensky – red. past.), nes pirmiausia būtent pastarosios asociacijos tinklalapyje, be kitų žinomiausių Lietuvos partizaninio judėjimo vadų, į žydų žudikų sąrašą buvo įtrauktas ir J.Lukša", – pasakojo D.Lukšaitė.

Mūsiškas neveiklumas?

"Skaudu, kad mūsų tėvas A.Lukša, miręs 2016 m., taip ir nesulaukė jokio atsakymo iš minėtų institucijų. Na, išskyrus 2010 m. pabaigoje gautą Lietuvos teismo ekspertizės centro išvadą. Joje pripažįstama, kad "yra didelė tikimybė", jog "Lietūkio" garažo kieme padarytoje nuotraukoje, žinomoje kaip "blondinas su laužtuvu", užfiksuotas ne J.Lukša. Tačiau ir taip sveiku protu nesuvokiama, kaip galima tą aukštą blondiną atkakliai vadinti J.Lukša, kuris buvo neaukštas tamsus šatenas?!" – retoriškai klausė D.Lukšaitė.

Kad J.Lukšos negalėjo būti žudynėse, patvirtina ir žinomas istorikas Arvydas Anušauskas. Jis tyrinėjo baisų pogromą "Lietūkio" garažo kieme ir prieš 15 metų surado realius kaltininkus. Visa tai istorikas aprašė knygoje "XX a. slaptieji archyvai".

Pasak istoriko, yra aišku, kad nei su partizanais, nei su J.Lukša ši kraupi istorija neturi nieko bendro.

Teisės daktaro įdirbis

"Priminsiu, kad žydų žudymu J.Lukša kaltinamas ne tik minėtos asociacijos tinklalapyje, bet ir 1999 m. sausį išleistame žurnale "Lithuania. Crime and punishment". Beje, jo metrikoje nurodoma, kad žurnalą globoja ta pati Lietuvos žydų asociacija Izraelyje, o leidinio redaktorius – jau minėtas J.Melamedas. Šio žurnalo popierinis variantas buvo pateiktas, kaip man sakė kaunietis gidas Chaimas Bargmanas, kiekvienam Seimo nariui", – pasakojo D.Lukšaitė.

Maža to, Ch.Bargmanas pats raštu kreipėsi į žydų asociaciją ir nurodė, kodėl J.Lukša negalėjo būti žydšaudžiu. Mat jis po karo Kaune legaliai gyveno, studijavo ir dirbo (1944–1945 m.) universitete. Tai galima patvirtinti dokumentais. Tačiau Ch.Bargmano mėginimas apginti J.Lukšos garbę nesulaukė jokios reakcijos nei Lietuvoje, nei Izraelyje.

"Maža to, minėtame žurnale paskleistą šmeižtą be atodairos tiražuoja dabartiniai melo apie J.Lukšą autoriai. O kaip netiražuos, jei tą melą kažkada pasirašė pats teisės daktaras J.Melamedas. Tai ir yra didžiausias absurdas ir niekšybė", – piktinosi D.Lukšaitė.

Melo srautas didėja

Iš tiesų – nepagrįsti kaltinimai J.Lukšai žydų žudymu iki šiol plinta įvairiuose užsienio tinklalapiuose, leidiniuose, atsiranda vis naujų autorių, rašančių apie "žudiką" J.Lukšą.

"Štai interneto svetainė "Defending History" ("Gynybos istorija") 2014 m. išspausdino britų autoriaus Peterio Jukeso pranešimą. Jis, komentuodamas Vinco Sruoginio ir Jono Ohmano dokumentinį filmą "Nematomas frontas", rodytą JAV, kaltina filmo autorius "nacių kolaboranto J.Lukšos šlovinimu", pateikdamas tai esą "įrodančius" šaltinius", – pasakojo J.Lukšaitė

Vienas iš P.Jukeso šaltinių – to paties J.Melamedo žurnalas "Lithuania. Crime and punishment", kuriame, beje, rašoma, kad J.Lukša kardu nukirto rabino Z.Osovskio galvą. P.Jukesas  kaltinimą J.Lukšai dėl dalyvavimo "Lietūkio" garažo kieme vykusiose žudynėse paėmė iš minėto J.Melamedo žurnalo ir Alexo Feitelsono 2006 m. išleistos bei internete publikuojamos knygos "Truth and Nothing But the Truth: Jewish Resistance in Lithuania 1941–1944".

"Maža to, 2016 m. JAV Bostono universiteto disertacijos autorius Davidas Albanese vieną savo disertacijos dalį pavadino "Kauno mirties dileris: Juozas Lukša". D.Albanese remiasi (tuo galima įsitikinti knygoje "Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis") Rusijos propagandininko Aleksandro Diukovo redaguota knyga ir nuotrauka, kurioje užfiksuotas jau minėtas "blondinas su laužtuvu", neva J.Lukša", – vardijo D.Lukšaitė.

KGB pėdsakas

Pasak istoriko Dainiaus Noreikos, vieno iš knygos "Holokaustas nacių okupuotose Rytų ir Vakarų Europos valstybėse: tyrimai ir atmintis" autorių, D.Albanese tiesiog sekė jam pažįstama istoriografine tradicija tapatinti Lietuvos partizanus su žydų žudikais. Ši tradicija tokia gaji ir gili, kad minėtam daktaro disertacijos autoriui net nekyla minčių ją patikrinti.

Tokiai partizanų vertinimo tradicijai įsišaknyti Rusijoje, Lietuvoje ir Vakaruose daug pastangų padėjo sovietinis režimas bei KGB.

Tokiai partizanų vertinimo tradicijai įsišaknyti Rusijoje, Lietuvoje ir Vakaruose daug pastangų padėjo sovietinis režimas bei KGB. Jie siekė diskredituoti lietuvių laisvės siekius ir sukiršinti lietuvių bei žydų bendruomenes.

Sovietai, anot D.Noreikos, pabrėždavo antisovietinių kovotojų ir nacių ideologinį bendrumą, įrodinėjo, kad lietuviai, veikdami išvien su naciais, vykdė masines civilių žudynes, o vėliau tuos metodus pritaikė partizanaudami.

Vėliau visa tai tapo pagrindu kai kuriems leidiniams įrodinėti, kad Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, J. Lukša-Skirmantas, Jonas Noreika-Vėtra ir kiti žinomesni partizanų vadai buvo žydų žudynių vykdytojai.

Minėtos knygos pristatyme 2018 m. gruodžio 7 d. Kaune, Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje dalyvavo ir D.Lukšaitė.

Nupjovė rabino galvą?

D.Lukšaitė knygos pristatyme kreipėsi į Kauno žydų bendruomenės pirmininką Gercą Žaką, prašydama padėti paneigti beprotišką šmeižtą apie J.Lukšos dalyvavimą "Lietūkio" garažo kieme vykusiose žydų žudynėse ir dar absurdiškesnį kaltinimą nupjovus žydų rabino Z.Osovskio galvą.

"Beje, pastarąjį šmeižtą visai neseniai, 2017 m., paskleidė Lilijana Blunštein straipsnyje rusų kalba "Kto otrezal golovu ravinu"("Kas nupjovė rabino galvą?") interneto laikraščiuose "Isrageo" bei "Kontinent". Šis straipsnis pasirodė J.Lukšos vardu pavadintai Garliavos gimnazijai švenčiant 25-metį.

G.Žakas tada nuoširdžiai apgailestavo dėl melo apie J.Lukšą ir sakė nežinąs tokio rabino Z.Osovskio. Kartu apgailestavo negalįs niekuo padėti – kad ir kokį kreipimąsi Lietuvos žydai rašytų Pasauliniam žydų kongresui, šis jį atmestų. Tokį pribloškiantį G.Žako atsakymą girdėjo ir mano brolis Kęstutis, ir Aleksandras Vitkus, ir Ronaldas Račinskas", – sakė D.Lukšaitė.

Nei paneigia, nei atsiprašo

"L.Blunštein rašliava apie J.Lukšai inkriminuojamą rabino galvos nukirtimą šiemet dingo iš minėtų interneto laikraščių. Tai ženklas, kad šmeižto skleidėjai vis dėlto pripažįsta klydę, – pastebėjo D.Lukšaitė. – Tačiau nė viena žydų organizacija ar privatus asmuo iki šiol viešai nepaneigė niekuo nepagrįstų prasimanymų apie J.Lukšą ir neatsiprašė žuvusiojo artimųjų."

Maža to, L.Blunštein straipsnis tebėra platinamas, pavyzdžiui, tinklalapyje Jkaliningrad.ru. Panašiai elgiasi ir JAV pilietis, lietuvių kilmės žydas Grantas Gočinas, internete platinantis J.Melamedo žurnalą "Lithuania. Crime and punishment", šmeižiantį J.Lukšą.

"Mums, jo artimiesiems, tai labai skaudu skaityti. Juolab kad J.Lukšos buvusios žmonos Nijolės motinai Konstancijai Bražėnienei suteiktas Pasaulio tautų teisuolės vardas už žydų gelbėjimą, o J.Lukšos dėdė Jurgis Vilkas iš Kauno rajono Degimų kaimo išgelbėjo septynių asmenų žydų šeimą nuo tikros pražūties", – pastebėjo D.Lukšaitė.

Paneigė baisų kaltinimą

A.Lukša prieš dešimtmetį J.Melamedui laiške aiškino, kad brolis Juozas jokiu būdu negalėjo dalyvauti "Lietūkio" garažo kieme 1941 m. birželio 27 d. vykusiose žydų žudynėse.  Juozą, suimtą už antisovietinę veiklą ir uždarytą į Sunkiųjų darbų kalėjimą 1941-ųjų pavasarį, o tų pačių metų birželio 23-iąją išvaduotą iš kalėjimo, Antanas pats sutiko einantį į Aleksotą. Broliai Lukšos tą pačią dieną po pietų išėjo pėsčiomis į tėviškę – Juodbūdžio kaimą Veiverių valsčiuje.

"Kai pėsčiomis sukorę apie 20 km įžengėme į savo gimtąją sodybą, mus prie šulinio pasitiko mama. Čia, sodyboje, mes praleidome apie mėnesį, kol Juozas buvo iškviestas į Vytauto Didžiojo universitetą, kur studijavo architektūrą", – prieš dešimtmetį teigė A.Lukša.

Jo pasakojimą patvirtino ir Lukšų gimtinės kaimynystėje gyvenęs Algis Tutlys, ir Kazimieras Gediminas Ruzgys, su J.Lukša studijavęs VDU ir kartu su juo kaip aktyvus ateitininkas sovietų pasodintas į kalėjimą. Ten J.Lukšą tardė Danielius Todesas, kuriam talkino Icikas Dembo bei pats NKGB Tardymo paieškos skyriaus oper. įgaliotinis Eusiejus Rozauskas. Pastarasis siūlė – prasidėjus karui, prieš kalinių evakuaciją, sušaudyti tokius pavojingus kaip J.Lukša. Nesušaudė – skubantys trauktis iš Kauno kalėjimo prižiūrėtojai negalėjo įsilaužti į kameros, kur kalėjo J.Lukša, vidų, nes kaliniai buvo užbarikadavę duris iš vidaus. Rytą jie patys išlaužė kameros duris į laisvę. Pasak K.G.Ruzgio, J.Lukša atsisveikino su juo kalėjimo kieme, pasakęs, kad skuba į kitą Nemuno pusę, pas brolį.

Komplikuotas reikalas

"A.Lukša ir JAV gyvenanti J.Lukšos našlė prieš dešimtmetį pranešė anuometei LGGRTC direktorei Daliai Kuodytei apie kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą žeminančią informaciją Lietuvos žydų asociacijos Izraelyje interneto svetainėje. Kartu prašė pranešti apie tai anuomečiam užsienio reikalų ministrui Petrui Vaitiekūnui. LGGRTC vadovė prašymą įvykdė, tačiau ministras į tai niekaip nereagavo", – priminė D.Lukšaitė ir kartu apgailestavo, kad šmeižiamo žinomo partizanų vado orumu ir garbe iki šiol paliekama rūpintis tik jo artimiesiems. Gal dabartinis valstybės vadovas atkreips dėmesį į tokią nenormalią situaciją, ir valstybės institucijos imsis koordinuotų veiksmų, gindamos savo nusipelniusius asmenis nuo baisaus šmeižto?

LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus vadovo Ryto Narvydo nuomone, reikėtų aktyvesnės įvairių Lietuvos institucijų veiksmų koordinacijos, suinteresuotų organizacijų atstovų susitikimų, rimtos šmeižtų analizės ir priemonių jiems neutralizuoti.

"Manyčiau, viena veiksmingiausių priemonių būtų faktais pagrįstos argumentuotos medžiagos sistemingas pateikimas užsienio kalbomis", – sakė R.Narvydas, vadovaujantis G.Nausėdos inicijuotai ir LGGRTC sudarytai J.Lukšos palaikų paieškos darbo grupei.

Sunki palaikų paieška

O dabar grįžkime prie kitos opios problemos – Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotos J.Lukšos palaikų užkasimo vietos paieškos. Šiuo tikslu sukurtos darbo grupės vadovas istorikas R.Narvydas teigė, kad J.Lukšos palaikų paieškai svarbus kiekvienas naujas liudijimas. Juolab kad ką nors galėjusių žinoti apie tai lieka vis mažiau ir mažiau.

"Mes neradome jokių raštiškų instrukcijų ar patvirtintos partizanų laidojimo tvarkos – stribai vienus Laisvės kovotojus užkasdavo sušaudymo vietose, kitus  įmesdavo į šulinius, užversdavo žemėmis grioviuose. Taip elgėsi, kad nužudytųjų kūnų nesurastų jų artimieji, kad žmonės nežinotų vietos, kur būtų galima deramai pagerbti žuvusiuosius. Mes žinome, kad J.Lukšos likvidavimo operacijai vadovavo iš Maskvos atvykęs specialios SSRS MGB brigados vadovas plk. Miakotnychas, todėl gali būti, kad visus su tuo susijusius dokumentus jis ir išsivežė. Tačiau tikėtina, kad dar yra žmonių, kuriems tų įvykių liudininkai yra ką nors prasitarę – labai prašome pasidalyti tokia informacija su LGGRTC", – ragino R.Narvydas.

Įamžinimo planai

Darbo grupė ketina patikrinti Kauno kapinių dokumentaciją, ieškodama neatpažintų, kalėjimuose mirusių asmenų laidojimo vietų, analogiškų Vilniaus Našlaičių kapinėms. Beje, J.Lukšos palaikų buvo ieškota ir anksčiau, remiantis sovietinio saugumo agento liudijimu, tačiau nesėkmingai.

J.Lukšos gimimo ir mirties jubiliejinių sukakčių proga šiemet jo žūties vietoje, Pabartupio kaime, ties Pažėrais, ketinama įrengti informacinį stendą. Gimtojoje J.Lukšos sodyboje, Veiverių valsčiaus Juodbūdžio kaime, bus pastatytas LGGRTC memorialinis ženklas visai Lukšų šeimai, kurios net trys iš penkių sūnų žuvo Laisvės kovose, o kiti du kentėjo lageriuose.

Kartu ketinama išleisti išsamią monografiją apie J.Lukšą ir pastatyti jam monumentą. D.Lukšaitės nuomone, būtų teisinga, jei jis atsirastų Kaune, kur J.Lukša su broliais mokėsi, studijavo, įsitraukė į antinacinę ir antisovietinę veiklą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Mantas. TO Eli

Mantas. TO Eli portretas
Pritariu, nes mokyklose verčiama vaikščioti į žydų genocido vietas prieš mokinių valią.

Eli

Eli portretas
Galbut reiktu uzdraust holokausto minejimus ir viskas kas su juo susije Lietuvoje. Pretekstas - nesantaikos kurstymas salyje! Butu ramu! Oj kaip zliumtu zydai neteke pasipelnimo saltinio !

Jurgis. Asilui, durniui.

Jurgis. Asilui, durniui.  portretas
Kaip matau siuntinio(šviežių kojinių ir pampersų) nereikia. O be raikalo, nes kaip jau sakiau pampersai yra geros kokybės, o kojinės švarios,nenaudotos,gražios. Su tokiom kojinėm ir pampersais atrodysi kietai. Kaip tikras vyras. Galėsi net nusifotografuoti ir įsidėti į Facebook. Todėl nesidrovek dovanų. Aš kojinės (tiesa, pampersų nenaudoju ) turguje perku. Ten pigiau, gražesnės kojinės ir beje visada maloniau pirkti iš turgaus nei iš pasikelusiu parduotuvių pardaveju. Todėl tokias kojinės siūlau ir tau. Tiesa ir pampersų. Galvoju, jei patiks dovanos, neberašysi kvailų komentarų apie partizanus ir Lietuva. Aš tik noriu psichologiškai tau padėti. Priimk pagalba ir tau palengvės.
VISI KOMENTARAI 71
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių