„Ši byla yra trečia eilėje. Labiausiai tikėtina, kad bus pradėta nagrinėti po Velykų, balandžio pabaigoje. Po to, pagal įstatymą, nutarimas turi būti paskelbtas per 30 darbo dienų“, – nurodė KT pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams Giedrė Maksimaitytė.

Dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms praėjusių metų gegužę į KT kreipėsi tuometė parlamentarė, „laisvietė“ Morgana Danielė ir grupė Seimo narių.

Apie naujosios Vyriausybės siekį pagalbinį apvaisinimą užtikrinti kiekvienai vaikų susilaukti siekiančiai moteriai vasario viduryje užsiminė ir Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai. Tiesa, ministrė Marija Jakubauskienė kol kas neatsakė, ar yra svarstoma apie tokių paslaugų suteikimą ir vienišoms moterims, vienalytėms poroms.

„Šiuo metu pagrindinis mūsų kriterijus yra nevaisingumas. Kitų socialinių kriterijų įtraukimas į paslaugos gavimą kol kas yra diskusijų stadijoje. Šiuo metu ministerija yra pateikusi nuomonę Konstituciniam Teismui, todėl lauksime jo išvadų“, – kiek anksčiau teigė ministrė.

2023 m. gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.

Šiuo metu Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra.

Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.