Dešimtadienio vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 5,9 laipsnio šilumos (teigiama 5,1 laipsnio anomalija).
„Tai šilčiausias antrasis kovo dešimtadienis nuo 1961 m., iki šiol buvo 1990 m. (5 laipsniai šilumos). Vidutinė oro temperatūra atitiko tą, kuri yra būdinga balandžio pirmai pusei“, – teigė sinoptikai.
Vėsiausias dešimtadienis buvo Ventėje (2,3 laipsnio šilumos), o šilčiausias – Elektrėnuose (7,5 laipsnio šilumos). Žemiausia paros oro temperatūra – 5 laipsniai šalčio – išmatuota kovo 19 d. Šilutėje. Aukščiausia dešimtadienio temperatūra – 18,1 laipsnio šilumos – registruota kovo 12 d. Druskininkuose.
„Didžiojoje šalies dalyje, išskyrus pajūrio zoną ir Šilalės apylinkes, kovo 14–16 d. vidutinei paros oro temperatūrai pasiekus ir viršijus 5 laipsnius šilumos prasidėjo augalų vegetacijos sezonas. Lyginant su SKN (SKN – standartinė klimato norma, 1991–2020 metų vidutinė reikšmė Lietuvoje), šiais metais didžiojoje šalies dalyje augalų vegetacijos sezonas prasidėjo 3 savaitėmis anksčiau“, – teigė sinoptikai.
Antrąjį kovo dešimtadienį Lietuvoje kritulių iškrito labai mažai, vidutiniškai vos 2,6 mm (19 proc. nuo SKN). Daugiausiai kritulių 8,3 mm registruota Šilutėje, o mažiausiai – 0,3 mm Kybartuose ir Marijampolėje.
Praėjusį dešimtadienį Saulė Lietuvoje vidutiniškai spindėjo net 79 val. (180 proc. nuo SKN). Trumpiausiai Saulė švietė Klaipėdoje (52,0 val.), o ilgiausiai – Kybartuose (91,2 val.).
Sausiau nei vidutiniškai
Praėjusi kovo mėnesio dalis pasižymėjo ne tik šiltais, bet ir labai sausais orais. Visoje šalyje tebėra sausiau nei vidutiniškai. Tik vietomis pasiekta iki penktadalio kritulių normos. Remiantis šiandienos ryto duomenimis, Lietuvoje vidutiniškai iškrito vos 3 mm arba 7 proc. kovo mėn. kritulių normos.
Kovo 1–24 d. (iki šiandienos ryto) laikotarpiu daugiausia kritulių iškrito vakariniuose rajonuose:
Šilutėje – 8,3 mm (20 proc. kovo mėnesio normos);
Klaipėdoje – 7,6 mm (19 proc. mėnesio normos);
Plungėje – 6,9 mm (16 proc.);
Kretingoje – 6,7 mm (16 proc.);
Vėžaičiuose – 6,6 mm (13 proc.);
Rietave – 6,0 mm (13 proc.);
Laukuvoje – 5,9 mm (13 proc.);
Skuode – 5,9 mm (13 proc.).
Trečdalyje Lietuvos (daugiausia pietvakarinėje šalies dalyje) išmatuota iki 1 mm.
„Remiantis dabartiniais skaičiavimais, šiandien toliau laikysis sausi orai. Trečiadienį vietomis gali truputį palyti vakariniuose rajonuose, o ketvirtadienį palis jau daugelyje rajonų (iki 1–5 mm). Kitomis dienomis vėl įsivyraus sausi orai“, – prognozuoja sinoptikai.
Naujausia orų prognozė
Trečiadienio naktį vakariniame šalies pakraštyje truputį palis. Vėjas pietvakarių, pietų, 9–14 m/s. Temperatūra 1–6 laipsniai šilumos. Dieną vietomis, daugiausia vakariniuose rajonuose, lietus (vyraus nedidelis). Vėjas pietinių krypčių, 9–14 m/s, daug kur gūsiai 15–17 m/s. Temperatūra 10–15, Kuršių nerijoje 7–9 laipsniai šilumos.
Ketvirtadienį daug kur palis. Vėjas naktį pietinių krypčių, 8–13 m/s, dieną besikeičiančios krypties, 6–11 m/s. Temperatūra naktį 1–6 laipsniai šilumos, dieną 7–12, pajūryje apie 5 laipsnius šilumos.
Penktadienio naktį pietrytiniuose rajonuose nedidelis lietus. Vėjas silpnas. Temperatūra naktį nuo 2 laipsnių šalčio iki 3 laipsnių šilumos, dieną 9–14, pajūryje 5–8 laipsniai šilumos.
Hidrologinė situacija
Kovo 24 d. stebimas vandens lygio kritimas, vietomis iki 53 cm per parą.
Numatomas tolesnis vandens lygio kritimas.
„Ledas ežeruose sparčiai tirpsta, tampa porėtas, silpnas. Vietomis gali būti properšų, atotirpų, vandens ant ledo. Ant jo lipti ypač pavojinga!“ – įspėjo specialistai.
Kuršių mariose stebimas dreifuojantis ledas, ledonešis.
Aplinkos apsaugos agentūra informavo, kad kovo 23 d. Vilniaus (Senamiesčio, Žirmūnų, Savanorių prospekto) ir Kauno (Dainavos) oro kokybės tyrimų stotyse bei Šiaulių ir Jonavos miestuose viršyta KD10 paros ribinė vertė. Be to, kituose miestuose taip pat fiksuotos aukštos kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) koncentracijos. Kovo 24–25 dienomis šalyje vyraus nepalankios meteorologinės sąlygos teršalų išsisklaidymui (laikysis be žymesnių kritulių orai), tad aplinkos oro užterštumas kietosiomis dalelėmis dėl transporto ir pakeltosios taršos (dulkės ir nešvarumai gausiai pakeliami nuo sausų gatvių, kelkraščių, kt. paviršių), šiluminės energijos gamybos būstams apšildyti, o taip pat dalis teršalų oro pernašos gali būti atnešti iš pietų-pietvakarių pusės, vis dar išliks padidėjęs – miestuose numatoma didelė KD10 paros normos viršijimo tikimybė.
Naujausi komentarai