„Tikrai kiekvieną egzaminų sesiją diskutuojame apie užduočių kokybę, apie kitus dalykus. Tai noriu pasidžiaugti, kad jau praėjusiais metais užduotyse didelių esminių klaidų nepasitaikė, lyginant su užpraeitais metais, kur tikrai, girdėjome, buvo tų iššūkių ir komisijoms. (...) Aišku, kad tobulumui ribų tikrai nėra“, – pirmadienį žurnalistams teigė S. Šabanovas.
„Visada, kai laikai per 80 egzaminų dalių pagrindinėje ir pakartotinėje dalyje, tai būna, pasitaiko kartais tų nesklandumų, kurie yra iškart sprendžiami čia ir dabar“, – pabrėžė jis.
NŠA vadovo teigimu, jau antrus metus veikianti agentūros pagalbos komanda tiesiogiai bendrauja su egzaminavimo centrais ir nedelsdama sprendžia egzaminų metu iškylančias problemas.
„Pavyzdys buvo praeitų metų pačiame egzamino gale, fizikos egzamino VBE pirma dalis – kai kuriems mokiniams sutriko iš dalies sistema, bet iš karto po kelių minučių mes atstatėme visas galimybes ir pratęsėme tas dvi minutes laiko“, – kalbėjo S. Šabanovas.
Anot NŠA direktoriaus, prieš prasidedant pirmajam egzaminui, jau buvo gauti keli kreipimaisi į agentūrą, jog abiturientai neatsinešė savo asmens dokumentų.
NŠA duomenimis, šiemet sesijoje iš viso dalyvaus 27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 29,6 tūkst. dvyliktokų. Bendrai sesijoje egzaminus laikys apie 2,5 tūkst. mokinių daugiau nei 2025 metais.
Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikyti pasirinko per 27,2 tūkst. dvyliktokų (IV gimnazijos klasės mokinių) – 1,2 tūkst. daugiau nei praėjusiais metais.
Iš jų egzaminą išplėstiniu (A) kursu laikyti planuoja 17,9 tūkst. (pernai – 17,5 tūkst.), bendruoju (B) kursu – 9,3 tūkstančio (pernai – 8,5 tūkst.).
Tai vienintelis egzaminas, privalomas visiems abiturientams, siekiantiems gauti brandos atestatą.
Kai egzaminas susideda iš dviejų dalių, tai dalis abiturientų jau dabar žino, kad jie yra išlaikę. Ir eina su labai ramia širdimi, siekdami geriausių įvertinimų, kokius įmanoma gauti.
Populiariausių pasirenkamų laikyti egzaminų penketas nesikeičia ir šiemet: pirmoje vietoje matematika (27,8 tūkst. vienuoliktokų ir 23,3 tūkst. dvyliktokų), toliau rikiuojasi anglų kalba (23,7 tūkst. vienuoliktokų ir 19,5 tūkst. dvyliktokų), biologija (12,6 tūkst. vienuoliktokų ir 10,3 tūkst. dvyliktokų), istorija (11,2 tūkst. vienuoliktokų ir 9,4 tūkst. dvyliktokų) ir geografija (8,5 tūkst. vienuoliktokų ir 6,7 tūkst. dvyliktokų).
Nuo šių mokslo metų visiems egzaminams taikoma vienoda išlaikymo riba – 25 taškai.
Brandos egzaminus sudaro dvi dalys – viena laikoma vienuoliktoje klasėje, kita – dvyliktoje.
Maksimalus galimas taškų skaičius iš abiejų egzamino dalių yra 100. Pirmoji egzamino dalis sudaro 40 proc., antroji dalis – 60 proc. galutinio rezultato, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pastarojo egzamino pirmoji dalis sudaro 30 proc., antroji dalis – 70 proc.
Galutinis egzamino rezultatas susideda sumuojant egzamino pirmosios ir antrosios dalių taškus, kurie konvertuojami į balus.
„Kai egzaminas susideda iš dviejų dalių, tai dalis abiturientų jau dabar žino, kad jie yra išlaikę. Ir eina su labai ramia širdimi, siekdami geriausių įvertinimų, kokius įmanoma gauti“, – kalbėjo S. Šabanovas.
Kandidatai pakartotinėje sesijoje galės perlaikyti ne tik lietuvių kalbos ir literatūros, bet pirmą kartą – ir matematikos egzamino antrąją dalį, jei pagrindinėje egzaminų sesijoje jo išlaikyti nepavyks.
Planuojama, kad pagrindinės ir pakartotinės sesijos egzaminų rezultatai bus paskelbti ne vėliau kaip iki liepos 16 dienos, išskyrus pakartotinės sesijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų antrųjų dalių rezultatus.
Naujausi komentarai