Europoje vis garsiau kalbama apie tai, kad europarlamentarai pernelyg plačiai naudojasi materialinėmis gėrybėmis

Į Europos Parlamentą išrinkti lietuviai tikrai nebus nuskriausti finansiškai. Šioje ne itin įtakinga pripažintoje institucijoje, kurios nariai, pasak tarptautinių apžvalgininkų, pasmerkti politinei nežinomybei, klesti didžiulių finansinių privilegijų sistema, kuri garantuoja toli gražu ne varguolišką gyvenimą bent penkerius kadencijos metus.

Atsiliepia ironiškai

Birželio 13 dieną Lietuvoje pirmą kartą rinksime Europos Parlamento (EP) narius. Jų iš mūsų šalies bus tik 13. Iš viso 25 Europos Sąjungos valstybėms atstovaujančiame EP yra 732 vietos.

Kol kas į EP yra paskirti laikinieji Lietuvos atstovai. Jie naujos kadencijos EP nariams įgaliojimus perduos liepos 20 dieną.

Visose ES valstybėse, įskaitant ir Lietuvą, vykstančioje EP rinkimų kampanijoje vyrauja socialinės, mokesčių, tarpvalstybinės prekybos, imigracijos temos. EP narių privilegijų klausimas keliamas tik fragmentiškai, nors kai kurie dabartiniai europarlamentarai tvirtina, kad didžiulių finansinių privilegijų “švediškas stalas” yra vienas tų klausimų, kurie gali ateityje pakenkti ES integraciniams procesams. “Tos privilegijos kelia grėsmę ES ambicijai tapti žemyną vienijančia jėga. Tuo tarpu Sąjungai reikia institucijų, kuriomis piliečiai tiki. O kaip galima tikėti institucija, kuri suryja nežmoniškus pinigus ir nemaža dalis jų nėra tinkamai pagrindžiami”, - retoriškai klausia Olandijoje išrinktas EP narys Michelis van Hultenas.

Tarptautinė žiniasklaida sarkastiškai ir ironiškai atsiliepia apie prabangią EP finansinių privilegijų sistemą. “Europarlamento įtaka kol kas nėra didelė, o dauguma jo deputatų pasmerkti politinei nežinomybei. Kartu Parlamento deputatai negali skųstis privilegijų stoka”, - straipsnyje “Meilė privilegijoms Europos Parlamente” rašo įtakingas Jungtinių Amerikos Valstijų dienraštis “New York Times”. Straipsnyje pažymima, kad per penkerius metus europarlamentarai taip pripranta prie dosnių finansinių injekcijų iš EP biudžeto, kad pripažįsta sunkiai su jomis išsiskirsiantys. “Buvimas vienu iš 732 Europarlamento deputatų gal neužtikrina didžios šlovės, bet tikrai apsimoka dėl privilegijų”, - rašoma dienraštyje.

Biudžetas gerokai padidėjo

Per mėnesį kartą Strasbūre ir triskart Briuselyje posėdžiaujančio EP metinis biudžetas siekia maždaug vieną procentą visos ES biudžeto. Prieš mėnesį ES išsiplėtus nuo 15 iki 25 valstybių, EP metinis biudžetas padidėjo nuo 1 milijardo iki 1,3 mlrd. eurų (beveik 4,5 mlrd. litų). Taigi vien Europarlamentas per metus suryja sumą, prilygstančią maždaug ketvirtadaliui visos Lietuvos metinio biudžeto.

Prie ES prisijungus dešimčiai naujų valstybių, padidėjo ne tik EP narių, bet ir sekretoriato darbuotojų skaičius. EP būstinėse Briuselyje, Strasbūre ir Liuksemburge dirba beveik 4000 žmonių ir dar maždaug 2500 europarlamentarų padėjėjų. Maždaug trečdalis sekretoriato darbuotojų yra susiję su vertimais. Mat EP sudaro galimybę kiekvienam europarlamentarui vartoti savo kalbą ir dirbti su į ją išverstais oficialiais dokumentais.

Lietuva neturi tiesiogiai mokėti už EP išlaikymą. Tačiau ji privalo kasmet skirti tam tikras išmokas į bendrą ES biudžetą, iš kurio savo ruožtu išlaikomas Europarlamentas. Neoficialiai skaičiuojant, lietuviška dalis bendrame EP biudžete turėtų sudaryti maždaug 8-12 milijonų litų, neskaičiuojant dar maždaug 20-30 mln. litų netiesioginio indėlio į kitų centrinių europietiškų institucijų išlaikymą.

Leidžia padvigubinti pajamas

Šiuo metu EP dirbanti Lietuvos Seimo narė Birutė Vėsaitė atkreipė dėmesį, kad jos ir dar dvylikos jos kolegų atlyginimai yra tokie pat, kaip ir visų Lietuvos Seimo narių, tai yra maždaug 4 tūkstančiai litų “į rankas” per mėnesį. Visų EP narių atlyginimai yra tokie pat, kaip ir nacionalinių parlamentų deputatų. Didžiausius gauna italai - jie siekia daugiau kaip 30 tūkstančių litų per mėnesį.

“Numatyta europarlamentarų atlyginimų reforma, kai bus mokami vienodi atlyginimai visiems šios institucijos nariams, nukeliama mažiausiai iki 2006 metų, kai bus patvirtintas naujas ES biudžetas. Tad dar maždaug dvejus metus Lietuvos atstovai EP gaus tokius pat atlyginimus, kaip mes gauname dabar”, - “Kauno dienai” teigė B.Vėsaitė.

Numatyta, kad po reformos visi be išimties EP nariai vidutiniškai gaus 7,5-8 tūkst. eurų (26-27,5 tūkst. litų) per mėnesį atlyginimą.

Tačiau pripažįstama, kad, be gaunamos algos, yra ir gausybė kitų kompensacinių priemonių, kurios leidžia EP nariams, gaunantiems net ir mažiausius atlyginimus, nesiskųsti savo finansine padėtimi. Teigiama, kad Europarlamento nariai dėl tokių privilegijų gali netgi padvigubinti savo gaunamas metines pajamas.

B.Vėsaitė nepanoro plačiau kalbėti apie privilegijas, teigdama, kad kol kas jos priklauso tik vadinamųjų ES senbuvių atstovams. Tuo tarpu naujoms ES valstybėms atstovaujantys parlamentarai iki naujojo EP išrinkimo tenkinasi kuklesnėmis kompensacijomis.

Padengia dešimtgubą kainą

Dienraštis “New York Times” pateikia vienos iš tokių privilegijų pavyzdį: “Deputatas iš Suomijos gali nuskristi į Briuselį ir atgal už 240 JAV dolerių (mažiau kaip 700 litų). Bet, pagal Parlamento taisykles, nariams atlyginama pagal aukščiausią bilieto kainą, vadinasi, suomių atstovas gali gauti dešimtgubą kainą”.

“Europarlamento narių pensijų planai taip pat gali būti dosnūs. Bet kuris vyresnis nei 60 metų deputatas, EP dirbęs mažiausiai penkerius metus, gali gauti 1,5 tūkst. dolerių (4,3 tūkst. litų) per mėnesį. Deputatų giminėms nedraudžiama dirbti padėjėjais ir mažiausiai 20 deputatų giminaičiai tai daro. Deputatams apmokamas taksi, užsienio kalbos pamokos, mokami dienpinigiai, nekalbant apie ryšių su visu pasauliu paslaugas. Dauguma privilegijų - neapmokestinamos”, - rašo “New York Times”.

Pasak įtakingo dienraščio, deputatas iš Austrijos Hansas Peteris Martinas slapta nufilmavo atvirus kolegų deputataų pokalbius apie tai, kaip jie naudojasi privilegijų sistema. Gruodį H.P.Martinas apie tai atvirai kalbėjo EP Socialistų frakcijos posėdyje.

“Vaizdajuostėse nufilmuotas suomių deputatas Reinas Pasilina skundžiasi kolegoms, jog bus sunku palikti Europarlamentą, nes praras pusę pajamų, sudarančių 20 tūkst. eurų (beveik 70 tūkst. litų) per mėnesį”, - rašoma “New York Times”.

Klausimai skamba vis garsiau

B.Vėsaitė nepanoro komentuoti įtakingo amerikiečių dienraščio straipsnio, aiškindama, kad nuolat gauna rinkėjų laiškų, kuriuose piktinamasi EP finansinėmis privilegijomis.

B.Vėsaitė tikina, kad darbas EP “toli gražu nėra rožėmis klotas”, netgi ir gaunant neblogus atlyginimus bei kompensacijas. “Įsivaizduokit, ką reiškia penkerius metus gyventi viešbučiuose ir lėktuvuose. Juk kiekvieną savaitę du kartus tenka skraidyti pirmyn-atgal, gyventi viešbučiuose arba išnuomotuose butuose”, - kalbėjo Seimo narė.

Kai Lietuva išrinks savo tikruosius atstovus EP, jie turės apsispręsti - nuomotis būstą Briuselyje ar gyventi šio miesto viešbučiuose. “Čia priklausys nuo kiekvieno europarlamentaro planų. Jeigu jis ketina labiau atsiduoti europietiškiems reikalams ir tik kartkartėmis apsilankyti Lietuvoje, tuomet, matyt, geriau būtų nuomotis butą”, - svarstė B.Vėsaitė.

Nors EP įtaka po truputį auga, tarptautiniai apžvalgininkai pripažįsta, kad jai dar labai toli iki pačios svarbiausios ES institucijos. Nurodoma, kad esminiai ES valdymo mechanizmai yra vykdomosios valdžios rankose, tai yra Europos Komisijoje, o ne EP. Būtent todėl milžiniškų išlaidų EP išlaikyti efektyvumo klausimas vis garsiau skamba ES, ypač dabartinio rinkimų vajaus metu.