G. Nausėda pabrėžia, kad nusikaltėliams veikiant ir elektroninėje, ir fizinėje erdvėse, dažnai esant skirtingose jurisdikcijose, Lietuvos teisėsaugos institucijos turi matyti visą nusikalstamų veikų vaizdą, koncentruotis į tarptautinių organizuotų grupuočių išardymą.

„Beveik kasdien girdime skaudžių pranešimų, kaip mūsų žmonės praranda savo santaupas dėl įmantrių rusiškai kalbančių sukčių apgaulių. Šių visuomenės saugumui grėsmę keliančių nusikaltimų vis dar per mažai ištiriama, jų organizatoriai vis dar gali dirbti savo juodą darbą, kėsindamiesi į mūsų gyventojų ir įmonių turtą. Lietuvos teisėsaugos garbės reikalas sutelkti savo kompetenciją ir pajėgumus taip, kad telefoninių sukčių išpuoliai būtų sustabdyti, o nukentėję gyventojai nebūtų palikti likimo valiai“, – Prezidentūros pranešime spaudai cituojamas šalies vadovas G. Nausėda.

Prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Andrius Varnelis kreipėsi į generalinę prokurorę Nidą Grunskienę ir policijos generalinį komisarą Arūną Paulauską su prašymu įvertinti esamą sukčiavimų situaciją, užtikrinti efektyvų sukčiavimų, dalyvaujant organizuotoje grupėje, ikiteisminių tyrimų organizavimą, organizuotų grupių daromų nusikaltimų elektroninėje erdvėje užkardymą ir atskleidimą.

Šių metų kovą Prezidentūroje tarp įvairių šalies institucijų buvo pasirašytas memorandumas, kuriuo sutarta aktyviau kovoti su sukčiavimu. Memorandumą pasirašė Generalinės prokuratūros, policijos, Lietuvos banko, Ryšių reguliavimo tarnybos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro ir kitų institucijų atstovai.

Prokuratūros duomenimis, ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo elektroninėje erdvėje skaičius yra išaugęs 74 proc.

Anot policijos, statistika rodo, kad 2023 m. nuo sukčių nukentėjo apie 10 tūkstančių Lietuvos gyventojų, kurie prarado apie 13 mln. eurų. Pernai į sukčių pinkles pateko apie 13 tūkst. žmonių, jie prarado daugiau nei 17 mln. eurų.