- Saulius Jakučionis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
– Kokie bus perkami kariniai sraigtasparniai? 2022 metais, berods, planuojama pasirašyti sutartį.
– Mums reikalingi universalūs sraigtasparniai, kurie užtikrintų pagrindines dvi funkcijas - tai yra paieškos ir gelbėjimo ir, antra, personalo gabenimą. Dėl ugnies paramos funkcijos yra dar tolimesnė diskusija. Dėl perkamo modelio kol kas nenuspręsta.
– Dabar vidutinio nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemos perkamos dviem baterijoms aprūpinti. Ar bus įsigijama daugiau?
– Artimiausiu metu nėra numatyta. Manyčiau, kad ateityje teks tai padaryti.
– Šitomis sistemomis NASAMS dabar bus aprūpintos dvi baterijos. Suprantu, kad jų neužteks kurti oro gynybos skėčio didelei teritorijai. Kaip atrodytų jų operacijos?
– Kiekvienam vadui pagal jam skiriamas užduotis niekada neužtenka resursų. Tą patvirtina visi karai.
Aš žinau viena – neįmanoma būti vienu metu visur. Mes koncentruojame pajėgas ten, kur yra didžiausia būtinybė. Aišku, tos oro gynybos sistemos bus skirtos mūsų karinių vienetų apsaugai ir priedangai.
– „Geležiniam Vilkui“ priskirtas Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas šiuo metu aprūpinamas vokiškomis savaeigėmis haubicomis „PzH 2000“. Ar yra planų perginkluoti „Žemaitijos“ brigadai priskirtą Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalioną. Kas tai bus – savaeigės haubicos, ar salvinės raketų ugnies sistemos?
– Galiu tik patvirtinti, kad dabar vystymo planuose yra perginklavimas. Mano asmenine nuomone, šitoje vietoje vėl turėsime grįžti prie tų planų, pažiūrėti prioritetus ir, priklausomai nuo finansavimo, turėsime tą perginklavimą paspartinti. Dabar tai yra numatyta 2030 metams. Kokios – tampomos, savaiegės, vikšrinės, ratinės – tai priklauso nuo mūsų pinigų. Savaeigių vikšrinių tikrai nebus, nes jos brangiausios, ir pagal mūsų turimus pajėgumus mums dabar reikėtų orientuotis į tempiamas arba savaeiges ratines haubicas, jos šaudytų sviediniais.
– Apie planus įsigyti raketinę artileriją irgi buvo skelbta.
– Tie planai ir yra, bet jos atitinkamai ir kaina (aukšta). Visų pirma, žiūrint iš taktinės, operacinės perspektyvos reikia apsirūpinti pagrindinėmis, basic priemonėmis, o paskui eiti aukščiau. Salvinės sistemos yra tikrai reikalingos ir jeigu nepasikeis geopolitinė situacija, vieną dieną mes prieisime prie to klausimo. Šiai dienai siūlau žiūrėti, kaip mes galėtumėme apsirūpinti paprastesnėmis sistemomis.
– Ar planuojama kitus „Žemaitijos“ vienetus aprūpinti nauja karine technika, ar visgi tai bus brigada, kur keliaus nebereikalinga „Geležinio Vilko“ ginkluotė?
– Kolektyvinė ir individuali ginkluotė yra tokia pati ir „Geležiniame Vilke“, ir „Žemaitijoje“ – tai yra tos pačios prieštankinės sistemos „Javelin“, tie patys automatiniai šautuvai, granatsvaidžiai, taikliojo šaulio ginklai, snaiperiniai ginklai. Kalbant apie kovinę techniką, „Žemaitija“ bus motorizuojama, tai yra daugiau bus pasodinta ant automobilinės technikos.
Automobilinei technikai jau skiriame ir toliau skirsime pinigus, kad „Žemaitija“ būtų ja aprūpinta. Taip pat jiems bus paskirstyta šarvuotų visureigių JLTV, kurie yra dabar perkami.
Taip pat „Žemaitijos“ batalionuose turėsime po vieną kuopą su M113 pradžiai, o paskui esant galimybėms tą platformą keisime.
– Koks jūsų planas dėl „Žemaitijos“ užpildymo personalu?
– Mūsų siekis yra užpildyti „Žemaitiją“, kad būtų taikos metu iki 70 procentų, o likusi dalis karo atveju būtų imama iš rezervo. Šiai dienai, kiek esame atsidarę vienetų, šauktiniais mes esame juos užpildę 100 procentų. Tačiau dar reikia užpildyti tuos vienetus, kuriuos esame nusprendę komplektuoti tik profesinės karo tarnybos kariais.
Su štabais situacija plius minus jau yra gera, bet prieštankiniai, žvalgybos vienetai šiai dienai yra užpildyti mišriai (šauktiniais ir kariais profesionalais). Turime planą, kad mišri sistema ilgainiui eis į manevro kuopas, o tie specifiniai vienetai, kur reikia daugiau aukštesnės kvalifikacijos, mokytis daugiau nei devynis mėnesius, ten bus profesinės tarnybos kariai.
– Ar ketinate peržiūrėti, kurie kariuomenės padaliniai bus priskirti nacionalinėms Greitojo reagavimo pajėgoms?
– Tikrai bus peržiūra šitų Greitojo reagavimo pajėgų, kardinaliai niekas nesiskirs, bet reikia pažiūrėti ir komplektaciją, ir kitus dalykus. Pajėgos išliks, budėjmas išliks ir padalinių skaičius jose irgi išliks. Svarstysime padalinių rotacijos klausimą.
– Ar tiesa, kad daliai karių šią dieną dar yra išduodami rusiški „Makarov“ pistoletai?
– Tai tiesa, mes turime keletą modelių pistoletų, tame tarpe ir „Makarov“ ir aš čia nematyčiau labai didelės... Jie naudojami nekoviniuose vienetuose.
Prioritetiškai perginkluojant pirmiausia tai reikia daryti su kolektyviniais ginklais, kurie turi didesnę ugnies galią. „Makarov“ ar kiti pistoletai yra antraeilis dalykas, bet taip, pirkimai vykdomi ir mes pakeisime tuos „Makarov“ pistoletus. Faktas, kad yra principinė nuostatą rusišką ginkluotę pakeisti.
– Ar siūlysite keisti Šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų vaidmenį valstybės gynyboje?
– Ne, yra gerai paruošti planai. Dalis Šaulių sąjungos yra integruota į ginkluotąsias pajėgas kaip koviniai būriai, kitos funkcijos ir atsakomybės yra numatytos ir kinetiniams, ir nekinetiniams šauliams.
Su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis nebus pokyčių, jų kovinė užduotis yra labai aiški, jie tam ruošiasi, taip organizuojamas jų kovinis rengimas ir jis yra tęstinis. Krašto apsaugos savanorių pajėgose artimiausiu metu bus atnaujinta ginkluotė, aprūpinimas. Netolimoje ateityje jie bus aprūpinti prieštankine ginkluote ir kita technika.
– O, jūsų nuomone, tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose ir politinės Seimo nario ar savivaldybės tarybos nario pareigose yra suderinami dalykai?
– Šiai dienai turime kelis karius savanorius, kurie yra savivaldybių tarybų nariai, ir, mano galva, tai yra suderinama. Seimo narių neturime ir, manau, kad čia yra diskusinis klausimas. Negalėčiau kategoriškai sakyti, kad tai nesuderinama, bet gali kilti tam tikros rizikos, nes Seimas yra susijęs su parlamentine kariuomenės kontrole.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Minimas Lietuvos narystės NATO 20-metis: vyks iškilminga ceremonija, skris naikintuvai
Prieš 20 metų Lietuvai tapus visateise Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos NATO nare, penktadienį sostinėje ir kituose Lietuvos miestuose bus minima ši sukaktis, NATO vėliava kils Vilniaus televizijos bokšte. ...
-
Kovo 29-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Kovo 29-oji, penktadienis, 13 savaitė. ...
-
Daug papasakoti žadėjęs E. Masiulis pripažino kalbėjęs per skambiai: procese veikė valstybės vadovai1
Nuo praėjusių metų pabaigos kalėjime sėdintis, vadinamojoje „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje nuteistas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis pripažįsta – visuomenei įsiminęs pažadas pateikti informaciją, ku...
-
V. Rupšys: Šiaulių bazė iki 2025 metų pabaigos galėtų priimti JAV naikintuvus F-358
Plečiant Šiaulių aviacijos bazę, joje iki 2025 metų pabaigos galėtų įsikurti ir NATO oro policijos misiją vykdyti JAV naikintuvai F-35, sako Lietuvos kariuomenės vadas generolas Valdemaras Rupšys. ...
-
VSD: po atakų Rusijoje teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas
Valstybės saugumo departamentas (VSD), įvertinęs situaciją po išpuolio Rusijoje, ketvirtadienį posėdyje konstatavo, kad teroro akto grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. ...
-
Po gaisro Vilniuje daliai ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduojama tęsti ir penktadienį
Po trečiadienio vakarą sostinės Panerių gatvėje kilusio gaisro, Vilniaus miesto savivaldybė daliai švietimo ir ugdymo įstaigų nuotolinį darbą rekomenduoja tęsti ir penktadienį. ...
-
Ilgamečiam „Aro“ rinktinės vadui – garbingas apdovanojimas3
Šią savaitę antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vado postą palikęs Viktoras Grabauskas generalinės prokurorės Nidos Grunskienės įsakymu apdovanotas Prokuroro garbės ženklo 2-ojo laipsnio medaliu. ...
-
G. Nausėda: Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija2
Lietuvos sprendimas prisijungti prie NATO buvo geriausia šalies investicija, sako prezidentas Gitanas Nausėda valstybei minint 20-ąsias narystės Aljanse metines. ...
-
V. Benkunskas apie gaisro sostinėje padarinius: gyventojams rekomenduojama nusivalyti paviršius8
Vilniaus meras Valdas Benkunskas sako, kad su Aplinkos apsaugos departamento (AAD) pagalba savivaldybei pavyko išvengti didesnės taršos dėl trečiadienio vakarą Paneriuose kilusio gaisro. ...
-
JAV skyrė 228 mln. dolerių Baltijos šalių saugumui, trečdalis sumos – Lietuvai9
Jungtinės Valstijos skyrė 228 mln. JAV dolerių Baltijos šalių saugumo pagalbai, trečdalis sumos bus skirta Lietuvai, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...