Mūšis dėl miškų pertvarkos įgauna naują pagreitį

Pastarieji, susibūrę į sąjūdį „Už Lietuvos miškus“, sausio 11 d. Vilniuje planuoja surengti mitingą prie vyriausybės, o Seimo nariai jau rengia kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl miškų reformos atitikimo Konstitucijai.

Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos vadovas Juozas Olekas jau praėjusią savaitę pranešė, kad bus renkami parlamentarų parašai dėl kreipimosi į KT. Jis tikisi, kad galbūt parašai bus surinkti iki sausio 12 d., kai Seimas rinksis į neeilinės sesijos posėdį.

Praėjusią savaitę Seimo nariai socialdemokratai J. Olekas ir Algirdas Sysas tvirtino, kad Aplinkos ministerija nesugebėjo tinkamai pradėti miškų valdymo pertvarkos ir, kaip numatyta įstatyme, iki šių metų sausio 2 d. nebuvo įsteigta nauja įmonė – Valstybinių miškų urėdija (VMU).

Tačiau sausio 8 d. ministerija suskubo pranešti, kad VMU jau įregistruota. Jos būstinė turėtų būti įkurdinta už 15 km nuo Panevėžio esančio Katinų kaimo buvusioje mokykloje.

Kol kas VMU turės 42 regioninius padalinius. Tiek šiuo metu Lietuvoje yra urėdijų. Vėliau padalinių liks 26. Laikinai VMU vadovauti paskirtas buvęs Panevėžio miškų urėdas Valdas Kaubrė. Iki šiol jis taip pat laikinai vadovavo Lietuvos miškotvarkos institutui. Būtent ši įstaiga ir bus pertvarkyta į VMU, o Generalinė miškų urėdija, valdžiusi visus miškus, bus likviduota.

Reforma stringa, nes jai tinkamai nepasiruošta

„Kodėl iki šiol neįvykęs konkursas VMU vadovo vietai užimti ir kodėl atšauktas jau paskelbtas konkursas? Matyt, kažkokiam geidžiamam kandidatui netiko konkurso sąlygos, tai dabar jos bus pataisytos ir konkursas įvyks“, – svarstė A. Sysas.

Matyt, kažkokiam geidžiamam kandidatui netiko konkurso sąlygos, tai dabar jos bus pataisytos ir konkursas įvyks.

Jis stebėjosi, kad nuo praėjusių metų liepos, kai Seime skubos tvarka buvo priimtos įstatymų pataisos dėl miškų valdymo pertvarkos, Aplinkos ministerija nesugebėjo užtikrinti, kad viskas, kas numatyta įstatymuose ir naujame Darbo kodekse, vyktų skaidriai ir laiku.

„Juk dabar miškuose dirbantys žmonės „pakabinti“. Kai kam siūloma pasilikti, kai kurie išprašomi iš darbo, o kiti – tarp žemės ir dangaus. Nei žino, kada ta VMU pradės realiai dirbti, nei žino, ar galės joje dirbti. Be to, urėdijų darbuotojai negavo įspėjimo lapelių, nuo kada bus atleisti iš darbo arba kad jiems bus pasiūlytas kitas darbas“, – teigė A. Sysas.

Vienas urėdas vos nesugriovė pertvarkos?

Aiškindamas, kodėl miškų valdymo pertvarka nebuvo pradėta nuo sausio 2 d., kaip numatyta teisės aktuose, aplinkos ministras Kęstutis Navickas LRT.lt teigė, kad ją sutrukdė buvęs Kauno miškų urėdas Saulius Lazauskas.

Jis praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo atleistas iš pareigų kaip netekęs pasitikėjimo, nes esą savo veiksmais sukūrė teisinį netikrumą – jo vadovaujamos miškų urėdijos darbuotojai nebuvo tinkamai informuoti apie būsimą valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas naujienų agentūrai BNS tuomet sakė, kad S. Lazauskas atšaukė reorganizavimo sąlygas, nors teisiškai to daryti negalėjo, neinformavo darbuotojų apie tai, kad nuo sausio pradžios bus kita įmonė – VMU.

Tačiau Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profsąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė LRT.lt teigia, kad, kai visų urėdijų vadovų buvo pareikalauta patvirtinti pritarimą pertvarkai, Kauno urėdija, kuriai vadovavo S. Lazauskas, kreipėsi į savo profsąjungą.

„Kadangi buvo pažeista informavimo apie reorganizavimą procedūra, Kauno urėdija Generalinę miškų urėdiją apskundė Darbo ginčų komisijai. Ši patvirtino, kad pažeistos pertvarkos procedūros ir Darbo kodeksas, todėl S. Lazauskas buvo įpareigotas savo urėdijos pertvarką atlikti taip, kaip privalu tai padaryti, ir užregistruoti Registrų centre. Toks pat nurodymas galiojo ir kitoms urėdijoms. Tačiau S. Lazauskas komisijos nurodymų nesuspėjo įgyvendinti, nes buvo atleistas iš darbo“, – pasakojo I. Ruginienė.

Pasak profsąjungų konfederacijos vadovės, paprastai, kai darbdavys planuoja kokias nors reformas, pasitikslina ir pasikonsultuoja su darbuotojais, koks turėtų būti įspėjimo apie tai terminas.

„Vieniems pagal kolektyvinę darbo sutartį turėtų būti vienas terminas, kam nedaug liko iki pensijos – kitas, mažų vaikų turintiems darbuotojams – dar kitas. Yra tokių darbuotojų, kuriuos buvo privalu įspėti apie reformą arba atleidimą iš darbo net prieš keturis mėnesius. Jeigu viskas būtų buvę normaliai, tai konsultacijos su darbuotojais ir profsąjunga turėjo prasidėti dar praėjusių metų liepą. Dabar klaida veja klaidą, nes viskas vyksta per vėlai“, – tvirtino I. Ruginienė.