Mirė pasipriešinimo sovietų režimui dalyvis, jūreivis S. Kudirka

Kaip skelbia Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo parapija, mirusiojo valia, jis nebus šarvojamas. Laidotuvių šv. Mišios vyks pirmadienį, 12 val., Griškabūdžio parapijos bažnyčioje, o 13 val. vyks laidotuvės Pilviškių kapuose.

S. Kudirka gimė 1930 metais Griškabūdyje, 1952 metais baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą. 1956–1970 metais buvo Klaipėdos žvejybinio laivyno jūreivis radistas.

S. Kudirka 1970-aisiais per JAV ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą, kuris vyko JAV teritoriniuose vandenyse, peršoko iš sovietinio laivo į Jungtinių Valstijų pakrančių apsaugos katerį ir pasiprašė politinio prieglobsčio, šis jo poelgis įamžintas režisierės Giedrės Žickytės filme „Šuolis“.

1971-ųjų gegužę S. Kudirka buvo nuteistas 10 metų kalėti Pskove, Mordovijos lageriuose. Jo motinai, gimusiai JAV, atgavus JAV pilietybę, JAV administracijos pastangomis 1974 metais jis iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV, kur dalyvavo lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų sąjungoje. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, jis grįžo gyventi į šalį.

S. Kudirka buvo Lietuvos kovos už laisvę simbolis, 2008 metais jis apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžiumi.

Prezidentas pareiškė užuojautą

Šalies vadovai sekmadienį pareiškė užuojautą dėl jūreivio, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvio S. Kudirkos mirties.

„Neįtikėtino stiprumo bei giedro požiūrio į gyvenimą, išskirtinio humoro jausmo asmenybė. Simas Kudirka simbolizuoja kartą, kuri nesusitaikė su sovietinio režimo primestomis taisyklėmis, nenorėjo vaidinti jam skirto visuomenės sraigtelio vaidmens ir demonstratyviai atsuko sistemai nugarą. Jis padrąsino ir kitus padaryti lygiai tą patį“, – rašoma prezidento Gitano Nausėdos vadovo užuojautoje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, jog Lietuva neteko vieno iš pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui simbolio, kuris įrodė, kad priespauda neįmanoma užgožti laisvės troškimo.

„Simo Kudirkos drąsus šuolis tapo vienu iš išsilaisvinimo ir blogio imperijos žlugimo pirmųjų šauklių. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, artimuosius, jį pažinojusius ir tuos, kuriuos jis įkvėpė“, − pranešime sakė  V. Čmilytė-Nielsen.