Ministrė apie universitetų jungimą: siūlėme greitkelį, pasirinktas plentas

„Mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Na, buvo pasirinkta eiti paprastu plentu. Taip, šis kelias taip pat veda mūsų bendros vizijos link, tačiau reikia pripažinti, kad šiame kelyje bus daug posūkių, neišvengiamų paklydimų, akligatvių. Akivaizdu, kad eidami šiuo keliu, užtruksime ilgiau“, – trečiadienį ministerijos paskelbtame pranešime cituojama J.Petrauskienė.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas trečiadienį nusprendė, kad universitetų pertvarkos planas vyks „valstiečių“ lyderių registruoto siūlymo pagrindu. Jis numato, kad Vilniuje veiktų klasikinis universitetas bei technologinis universitetas, Kaune – klasikinis universitetas, taip pat čia galėtų veikti technologinis bei sveikatos mokslų universitetai. Šiaulių ir Klaipėdos universitetai taptų padaliniais.

Mes pasiūlėme eiti tiesiausiu keliu, vykti greitkeliu ir jau kitais metais turėti aiškiai matomą pažangą. Na, buvo pasirinkta eiti paprastu plentu.

Už premjero Sauliaus Skvernelio, Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio bei Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos pasiūlymą trečiadienį komiteto posėdyje balsavo aštuoni komiteto nariai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Ministrė sako sveikinanti šį sprendimą. Anot jos, svarbu, kad bus duota pradžia reformai, nors pokyčiai ir nebus tokie greiti, kaip siekė Švietimo ir mokslo ministerija.

„Dabar visiems mums svarbiausia tai, kad sprendimas yra priimtas ir pagaliau išjuda tai, ką nuo 1997 metų kartoja visi ekspertai, ką kelis kartus bandė išjudinti jau kelios vyriausybės“, – pranešime cituojama J.Petrauskienė.

Anot jos, atsižvelgiant į mažėjantį studentų skaičių ir spartėjantį protų nutekėjimą į užsienį, reforma tiesiog nebegali būti atidėliojama, todėl gerai, kad šiuo klausimu judama į priekį.

Taip pat ministrė pažymi, kad universitetų tinklo pertvarka – tik viena iš priemonių aukštojo mokslo kokybei gerinti.

„Ne kartą esu sakiusi, kad pagrindinis reformos tikslas – kokybiniai pokyčiai visoje aukštojo mokslo sistemoje. Tam yra paruoštas mokslo ir studijų kokybės paketas, pertvarkomas studijų ir mokslo finansavimas, nuo kitų metų planuojama įvesti nemokamas bakalauro studijas. Tolesniuose planuose – efektyvesnė socialinė parama studentams bei aukštųjų mokyklų finansavimas pagal sutartis. Tik turimų jėgų, išteklių ir potencialo sutelkimas gali padėti pakeisti situaciją“, – sako švietimo ir mokslo ministrė.

Vyriausybė teikdama universitetų pertvarkos planą Seimui konkrečiai nurodė, kaip universitetai turėtų jungtis. Pagal šį planą, sostinėje turėjo veikti klasikinis Vilniaus universitetas ir profilinis Vilniaus Gedimino technikos universitetas, o Kaune – Kauno universitetas, sujungiant šiame mieste esančius Aleksandro Stulginskio, Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetus, prie jo turėtų būti prijungtas ir Vilniuje veikiantis Lietuvos edukologijos universitetas.

Vyriausybės sudaryta darbo grupė išvis siūlė prie Vilniaus universiteto jungti ir Lietuvos edukologijos universitetą, tačiau Vyriausybei teikiant nutarimo projektą jis jau buvo įrašytas kaip jungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto Kaune. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas darbo grupei dar rengiant projektą pritarė Vytauto Didžiojo ir Lietuvos edukologijos universitetų susijungimui, ir tuomet sulaukė aštrios premjero S.Skvernelio kritikos, kad nepalaukė Vyriausybės siūlymo.

Vyriausybės projektą jau pateikus Seime „valstiečių“ lyderių registruotas siūlymas, kurio pagrindu toliau planuojama reforma, iš esmės atitinka Vytauto Didžiojo universiteto propaguojamą planą, pagal kurį VDU išlaiko savarankišką statusą ir vardą, jungdamasis su Lietuvos edukologijos bei Aleksandro Stulginskio universitetais, taip pat Lietuvos sporto universitetu. Kauno technologijos universitetas šiame jungimosi plane nefigūruoja, nors Vyriausybės anksčiau pateiktame nutarimo projekte buvo numatyta visus Kauno universitetus jungti į vieną – Kauno universitetą, taip pat turėjo likti vienas profilinis universitetas – Lietuvos sveikatos mokslų.

Po komiteto posėdžio žurnalistams komentuodama sprendimą J.Petrauskienė tvirtino, kad nors dokumentas ir pakeistas, palyginti su Ministrų kabineto projektu, esminė Vyriausybės pasiūlytos reformos kryptis išlaikyta.

„Yra labai aiški kryptis, kas atitinka Vyriausybės pateiktą siūlymą ir ekspertų grupės siūlymą. Yra tiek labai aiškus rėmas dėl Vilniaus, yra atvertas susitarimas Kaunui, kurį turime suformuoti iki gruodžio pirmos dienos. Taip pat pasisakyta dėl Šiaulių ir Klaipėdos, todėl manau, nėra jokių argumentų pasakyti, kad tai neatitinka Vyriausybės pateikto plano“, – sakė J.Petrauskienė.

„Manau, tai labai svarbus žingsnis į priekį, aišku, sprendimai bus priimti plenariniame posėdyje, o sutarimus, dialogą tarp valstybės intereso ir visuomenės intereso, kuris šiandien užfiksuotas komitete kartu su akademinėmis bendruomenėmis, teikiant siūlymus dėl finansavimo pertvarkos, dėl kokybės užtikrinimo sistemos pertvarkos, labai svarbu priimti iki gruodžio pirmos dienos“, – pabrėžė ministrė.

Palaikymą šiai pertvarkai išsakė ir anksčiau raginęs laikytis pirminio Vyriausybės plano buvęs švietimo ir mokslo ministras, Seimo narių Mišrios grupės atstovas Gintaras Steponavičius. Jis pabrėžė, kad įklimpus į diskusijas dėl universitetų pertvarkos iš viso nebus priimta jokių sprendimų, o kompromisinis variantas leis eiti į priekį, užuot likus stagnacijoje.