Ministerija nenori leisti daugiau ilgosios gimnazijos variantų

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) siūlo Vyriausybei nepritarti parlamentarų inicijuotoms pataisoms, kurios leistų daugiau vadinamosios ilgosios gimnazijos, kur moksleiviai gali mokytis nuo pirmos iki dvyliktos klasės, variantų.

Ministerijos teigimu, priėmus pataisas, Vilniuje ir Kaune būtų išbalansuotas švietimo įstaigų tinklas.

Konservatorių Ryto Kupčinsko, Arimanto Dumčiaus ir Vidos Marijos Čigriejienės inicijuotos Švietimo įstatymo pataisos numatoma, kad „ilgąja“ gimnazija galėtų būti mokykla, įgyvendinanti atskirus savitos pedagoginės sistemos elementus.

Ministerija pažymi, kad Švietimo įstatyme įtvirtinta keturmetė gimnazija, ir tokių šalyje įsteigta 109, o remiantis įstatymo išimtimis veikiančios „ilgosios“ gimnazijos jau sudaro 65 proc. visų šalies gimnazijų. Pasak ŠMM, leidus dar daugiau išimčių, tokių gimnazijų dalis išaugtų iki 80 procentų.

Ministerija tvirtina, jog atskirai veikiančiose pradinėse mokyklose, progimnazijoje, gimnazijose mokinių pasiekimai yra aukštesni, ir jose racionaliau panaudojamos mokinio krepšelio lėšos. „Mokytojai kryptingiau organizuoja ugdymo procesą, gali daugiau dėmesio skirti mokymosi efektyvumui gerinti. Mokymuisi ir poilsiui skirtos erdvės orientuotos į tam tikro amžiaus mokinių ugdymą, bendrųjų ir esminių dalykinių kompetencijų įgijimą“, - apie išskaidytas pagal amžiaus tarpsnius mokyklas sako ministerija.

Taip pat ŠMM teigia, kad siūloma Švietimo įstatymo pataisa gali būti aktuali tik Kauno ir Vilniaus miestų vidurinių mokyklų bendruomenėms, kurios siekia išlaikyti dvylikos metų mokyklos struktūrą. „Per trejus metus Kauno ir Vilniaus miestų savivaldybių bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičiui sumažėjus 16  tūkst., dalyje šių miestų gimnazijų jau trūksta mokinių. Priėmus siūlomą įstatymo projektą,  jį įgyvendinant būtų išbalansuotas šiuose miestuose suformuotas progimnazijų, pagrindinių mokyklų ir gimnazijų tinklas ir neefektyviai naudojamos mokymo lėšos“, - teigiama išvados projekte.

Per švietimo reformą atsisakius vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją, išskirtiniais atvejais mokyklos  gali teikti ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės.

Šiuo metu „ilgoji“ gimnazija leidžiama, jei tai vienintelė mokykla gyvenamojoje teritorijoje, privati mokykla, taip pat skirta specialių ugdymosi poreikių turintiems vaikams, dar - vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas.