- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba per metus dėl grėsmės saugumui iš šeimų paėmė 1517 vaikų.
Tarnyba BNS nurodė, kad nuo 2018-ųjų liepos 1-osios iš viso 1780 vaikams nustatytas aukščiausias antrasis grėsmės lygis, kai kyla grėsmė jo saugumui, sveikatai ir gyvybei.
„Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį vaikas paimamas iš jo atstovų pagal įstatymą – tėvų, globėjo ar rūpintojo, specialistai kreipiasi į teismą dėl vaiko paėmimo leidimo išdavimo“, – nurodo tarnyba.
Pasak tarnybos atstovų, nustačius papildomų aplinkybių ar negavus teismo leidimo, vaikai paimti ne visais atvejais.
Pirmasis grėsmės lygis, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir gyvybei, per metus nustatytas 12 249 vaikams. 675-iems iš jų po konsultacijų su specialistais (psichologais, socialiniais darbuotojais, su priklausomybę turinčiais asmenimis dirbančiais specialistais) grėsmės lygis panaikintas konstatavus, kad šeima pajėgi savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.
„Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos. Tikiu, kad mūsų visų darbas turi vieningą kryptį – saugoti ir ginti kiekvieno vaiko teises ir užtikrinti geriausius interesus“, – pranešime spaudai sako tarnybos direktorė Alina Jakavonienė.
Pagalba vaikui ir jo šeimai sėkminga tik tuomet, kai padedama šeimai tiek, jog jai jau nereikia socialinių darbuotojų ar kitų specialistų pagalbos.
Gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis vyksta į šeimą, gydymo, švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, specialistai bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją.
Anot tarnybos, pagrindinė specialistų užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei.
Nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį, informacija perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.
Nustačius antrąjį grėsmės lygį, vaikas paimamas iš tėvų ir globėjų, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą gavimo. Šeimai iškart pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.
Nuo šių metų pradžios iki liepos 1 dienos tarnyba gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus – vidutiniškai apie 70 pranešimų per dieną. A. Jakavonienės teigimu, didelis pranešimų skaičius rodo visuomenės pilietiškumą, tai padeda užtikrinti vaiko teises ir pasirūpinti, jog nebūtų sutrikdyta jo sveikata, normali raida.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs1
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų4
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...