Kaliningrade

Mėsininkams - smūgis

Verslo taisykles Kaliningrade diktuoja ne rinka, o biurokratai. Dar 2001-ųjų rugpjūtį mėsos gaminių bendrovės “Vilkė” antrinė įmonė “Kaliningrado delikatesas” pasirašė sutartį su Rusijos valstybinio rezervo agentūra. Jai lietuvių mėsininkų įmonė įsipareigojo pateikti milijoną mėsos konservų dėžučių už daugiau nei 19 mln. rublių. Tačiau prestižinis Rusijos užsakymas “Kaliningrado delikatesui” atnešė ne tik didelių nuostolių, bet ir ilgą bylinėjimąsi su ta pačia agentūra, mėginant užginčyti fantastiško dydžio - net 12 milijardų rublių - ieškinį. Maskvos arbitražinio teismo posėdis turėtų vykti ir šiandien.

Patyrė šoką

Bendrovės “Vilkė” generalinis direktorius Gintaras Valančius pasakojo, kad Klaipėdos mėsos perdirbėjai nuo 1994 metų aktyviai dirbo Rusijos rinkoje. Mėsos produktų šioje šalyje visada trūko, todėl prekyba sekėsi gerai.

Prekybos sąlygos pasikeitė, kai Rusija įvedė muito mokesčius importuojamai mėsos produkcijai, o Lietuvos Vyriausybė neskyrė subsidijų eksportui. Tada pradėta galvoti apie mėsos perdirbimo įmonės statybą Kaliningrade. Kitaip lietuviai nebegalėjo konkuruoti Rusijoje, nes Europos Sąjungos šalių mėsos perdirbėjams valstybės dengia eksporto išlaidas.

Kaliningrade įmonė pradėta statyti 1997 metais. Dar nebaigus statybos, 1998 metų rugpjūtį, Rusija išgyveno katastrofišką finansinę krizę.

Iki 1998-ųjų rugpjūčio prekiauti Rusijoje apsimokėjo. Kainos čia buvo didelės, pelnas - garantuotas.

Tačiau vieną vasaros naktį JAV doleris Rusijoje pabrango 4-5 kartus. Tačiau kainos rubliais liko beveik tos pačios. Dėl to mūsų mėsos perdirbėjai patyrė šoką, o vėliau - ir didelių nuostolių.

Grasino automatais

Nemalonumai tuo nesibaigė.

Vieną dieną įmonės dokumentuose buvo supainiotos konservų partijos, vežamos į Rusiją, pagaminimo datos: vietoje liepos 10-osios užrašyta kita to paties mėnesio diena. Rusijos muitinei šis neatitikimas pasirodė labai įtartinas. Du vagonai su produkcija buvo konfiskuoti, o į įmonę buvo atsiųstas specialus mokesčių milicijos būrys. Grasinant automatais, visi darbuotojai buvo sustatyti prie sienos, iš biuro paimti dokumentai, kompiuteriai.

Dar ir šiandien šio turto įmonei niekas negrąžino, nors teismą prieš Rusijos muitinę “Kaliningrado delikatesas” trečiosios instancijos teisme laimėjo.

Šioje istorijoje patirtus nuostolius G.Valančius įvertina maždaug 100 tūkst. JAV dolerių, nes buvo prarasti ne tik du vagonai produkcijos, bet kainavo teismai, advokatai, keletą savaičių konservai apskritai nebuvo gaminami, nors iš uostamiesčio bendrovės šiam tikslui buvo atvežta brangiai kainavusi nauja konservų gamybos linija.

Klastos neįžvelgia

Ar tai galėjo būti kieno nors užsakymas? Į tai G.Valančius atsakė neigiamai: konkuruojančių mėsos gamybos įmonių Kaliningrade nedaug, o santykiai su jomis yra geri.

Dalykas kitas: jau tada, vykstant bylinėjimuisi, buvo gana atvirai sakoma, kokia didelė korupcija Rusijoje, kokie visagaliai yra valdininkai. Sėkmingai dirbančias įmones jie stengiasi išprovokuoti, šantažuoti, reketuoti ir bet kokiu būdu siekia asmeninės naudos. Ta tema ne kartą rašė Rusijos, Kaliningrado spauda. Žurnalistai atvirai juokėsi iš valdininkų, kurie nuolat verslininkams nepagrįstai skiria įvairias baudas. Tai visai neprastas valdininkų “verslas”.

Tiekė į Maskvą

Biznio Rusijoje istorija tapo visai nebesuvokiama, kai valstybinių rezervų agentūra “Kaliningrado delikatesui” pateikė milijardinį ieškinį.

2001 metais, kai įmonė per teismus apsigynė nuo muitinės, buvo gautas Rusijos valstybinių rezervų agentūros pasiūlymas tiekti jiems didelę partiją mėsos konservų. Mūsų įmonės produkcijos kokybė prieš tai buvo papildomai patikrinta agentūrai pavaldžiame institute.

Pasak G.Valančiaus, gauti valstybinius užsakymus - garbė. Sutartis numatė mėsos konservų pristatymą į Maskvą. 2002-ųjų lapkritį “Kaliningrado delikatesas” gavo agentūros ieškinį, kuris daugiau kaip šimtą kartų viršijo sutarties sumą. O konservai į Maskvą buvo pristatyti jau prieš metus.

Duomenys dingo?

Didžiausias netikėtumas buvo tai, kad Maskvoje užsakovai atliko papildomus tyrimus ir jų rezultatai parodė, jog konservai pagal tam tikrus parametrus neatitinka valstybinių ilgo saugojimo standartų. Nors “Kaliningrado delikateso” vadovai ne kartą prašė šių tyrimų dokumentų, tačiau jų taip ir negavo.

Įmonės vadovai siūlėsi pagaminti naują konservų partiją. Tačiau aiškaus atsakymo nebuvo, pinigai gamintojams taip pat nebuvo sumokėti.

Tik po kelių mėnesių neįtikusią konservų partiją pavyko atsiimti iš rezervų agentūros, užmokėjus jai už saugojimą, pristatymą geležinkeliu ir kitas paslaugas. Tokiam žingsniui agentūra neprieštaravo, konservai buvo sėkmingai parduoti Maskvoje. Atrodė, kad konfliktas išspręstas, nes agentūra jokių oficialių pretenzijų nepareiškė. O Kaliningrade buvo nuspręsta apskritai išmontuoti ir parduoti konservų gamybos liniją, nes ši produkcijos rūšis rinkoje buvo vis mažiau populiari. Negaunant valstybinių užsakymų įrenginių neverta laikyti.

Vengia advokatų

Po pusantrų metų įmonė gavo kvietimą į teismą. Teisme buvo nagrinėjamas milijardinis Rusijos valstybinių rezervų agentūros ieškinys.

Nors balandį Maskvos arbitražinis teismas ieškinį jau sumažino iki 12 milijonų rublių (1,2 mln. litų), tačiau ir ši suma - akivaizdžiai per didelė. Teismo posėdyje buvo paaiškinta, kad tie 12 milijardų rublių - nežinia kaip įsivėlusi “techninė klaida”. “Vilkės” vadovui keista, kad niekas jos nepastebėjo ir neištaisė.

Šiandien Maskvos arbitražiniame teisme paskutinį kartą bus nagrinėjama Rusijos valstybinių rezervų agentūros ir “Kaliningrado delikateso” byla. Jeigu ieškovams pavyks įrodyti, kad pateiktos produkcijos kokybė neatitinka reikalavimų, būtų įmanoma išreikalauti 350 tūkst. litų baudos.

Tačiau, pasak G.Valančiaus, agentūros atstovai iki šiol vengia susitikti su mėsos gamintojų advokatu, nepateikia jokių konkrečių įrodymų dėl mūsų produkcijos prastos kokybės.

Laukia netikėtumai

G.Valančiaus nuomone, dirbti Rusijos rinkoje verta. Tačiau Rusijos valdininkų dirbtinai sukurti rizikos faktoriai pavojingi ne tik maisto pramonei. Su valdininkų savivale susiduria ir kitų pramonės šakų verslininkai. Užsieniečių Rusijoje laukia daugybė netikėtumų.

Iš Kaliningrado mūsų mėsos produktų gamintojai kol kas nežada trauktis. Tačiau G.Valančius pripažino, kad keistai atrodo situacija, kai privataus verslo reikalus turi spręsti Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinė komisija, mūsų šalies Užsienio reikalų ministerija - Dūma iki šiol neratifikavo Lietuvos ir Rusijos investicijų apsaugos sutarties. Tik po šios sutarties ratifikavimo Lietuvos verslininkai turės didesnes garantijas. O kol kas tenka “žaisti” tik pagal vienos pusės - korumpuotų valdininkų - sugalvotas taisykles.