Medžiotojai ir žvejai aptarė savo veiklą

“Klajokliai” sugrįžo

Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos skyriaus pirmininko Remigijaus Alšausko pranešime 6-osios ataskaitinės-rinkiminės konferencijos dalyviams buvo akcentuota, kad draugijos gretose yra per 285 narius, bet nario žyminį mokestį moka tik 217 narių.

Tvirčiau jaučiasi septyni medžiotojų būriai, kurių gretose net keli įtakingi rajono savivaldybės tarybos nariai, savivaldybės administracijos darbuotojai, statybinių organizacijų vadovai. miškų urėdai ir kaimų ūkininkai, kas kita – žvejai. Daugiausia su žvejyba susiję jauni žmonės, darbuotojai iš Moksleivių namų, bet svarbiausia, kad jie labai aktyvūs, dalyvauja net respublikinio lygio varžybose, iškovoja nemažai prizų, turi susiradę gerų bičiulių įvairiuose šalies kampeliuose. Gi medžiotojai nebuvę tokie susiklausę, galbūt tarp būrių veikusios ambicijos, mat kai kurie būriai buvo nutraukę ryšius su rajono draugijos valdyba. Ne veltui draugijos pirmininkas R. Alšauskas pranešime juos įvardijo kaip “klajoklius”. Tarp tokių būrių atsidūrė “Žvelsa”, “Šernai”, bet vyriškiai pripažino klydę. O gyvenimas draugijoje tiek medžiotojams, tiek žvejams buvo kryptingas; pabuvota Kaliningrado srities miestuose, Trakuose, Vilniuje ir padedant Seimo nariui Petrui Gražuliui lankytasi Seimo rūmuose.

Medžiotojai prognozuoja, kad nebus ką medžioti

Vienas po kito iš savų vietų kilo ir medžiotojai, ir žvejai. Jie susirūpinę kalbėjo, kad miškuose labai sumažėjo žvėrelių, nes mažai rūpinamasi fauna. Ypač kritiškas buvo medžiotojas Povilas Šlušnys. Jis piktinosi brakonieriais, kurie, įsigiję šautuvus, naikina viską, kas papuola po ranka.

- Brakonieriams nėra jokių apribojimų, niekas jais nesidomi, elgiasi nebaudžiami, todėl aš tikiu, kad po kelerių metų galėsime šernus jau įrašyti į “Raudonąją knygą”.

Pratęsdamas P. Šlušnio mintis, labai vaizdingai kalbėjo Kretingos miškų ūkio urėdas Antanas Baranauskas, kuris, vaikščiodamas po miškus, pastebi, jog nyksta žvėrelių pėdos sniege. Nė negalima palyginti, kiek žvėrelių tose miško vietose būta prieš penkiolika metų. Gaila, kad tarp medžiotojų vis daugiau atsiranda tokių, kurių rūpestis pro šautuvo optikos taikiklį matyti mėsos gabalą. Reikėtų, kad medžiotojai padėtų žvėreliams išlikti sunkiu žiemos laiku, maitintų juos, kaip kad elgiasi Kretingos miškų ūkio Mikoliškių girininkas Romas Mažonas, kuris žiemos metu su kibirais grūdų, pasitelkęs Gargždų “Kranto” vidurinės mokyklos žemesniųjų klasių moksleivius, lankosi žvėrelių susibūrimo vietose. O ir patys moksleiviai krepšeliuose atveža žvėreliams maisto.

Daugėja palaidų šunų

Diskusijose dalyvavęs medžiotojas Zenonas Bartusevičius pastebėjo, kad nyksta laukinių ančių, žąsų būriai, bet daugėja valkataujančių šunų. Ypač jų pagausėjo prie sąvartynų. Jie kelia grėsmę vaikams ir suaugusiesiems. Kalbėtojo nuomone, kol neįvyko nelaimė, reikėtų paramos ir iš policijos komisariato, turėtų nelikti abejingi ir medžiotojai.

Konferencijoje kalbėjęs respublikinės Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Jonas Vyšniauskas pabrėžė medžiotojų medžioklės kultūrą, kai pačių medžiotojų akyse medžiokliniai šunys į gabalus suplėšo jauniklį kiškelį. Ilgaausių tiek sumažėjo, kad, kaip juokauja patys medžiotojai, sodininkai jau kelios žiemos neapraišioja jaunų obelaičių kamienų, nes nėra kiškelių. Ateinančios kartos juos matys turbūt tik iš pasakų iliustracijų.