Gyventojų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje gali turėti įtakos ES finansinės paramos dydžiui.

Sparčiausi tempai

Praėjusią savaitę paskelbtoje ES statistikos tarnybos "Eurostat" ataskaitoje tvirtinama, kad bendrijoje sparčiausiai gyventojų mažėja Lietuvoje.

"Eurostat" duomenimis, per praėjusius metus iš Lietuvos oficialiai emigravo apie 15 tūkst. gyventojų, gimė 5 tūkst. mažiau kūdikių nei mirė žmonių. Tai esą didžiausias piliečių skaičiaus mažėjimas iš visų ES valstybių.

Visažinė statistika apskaičiavo, kad kasdien iš Lietuvos į kitus kraštus išvyksta dirbti ir gyventi apie 100 žmonių. Jeigu šie skaičiavimai pasitvirtintų, šiemet išvažiavusių skaičius siektų apie 35 tūkst. žmonių, tai yra dvigubai daugiau nei pernai.

Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2005 m. pradžioje Lietuvoje gyventojų skaičius siekė apie 3,425 mln., šių metų pradžioje nukrito iki 3,329 mln.

Įtakos paramai neturės?

Teigiama, kad realų vaizdą, kiek Lietuvoje šiuo metu gyvena žmonių, parodys kitąmet surengtas visuotinis gyventojų surašymas.

Vadovaujantis 2011 m. viduryje paaiškėjusiais surašymo duomenimis, ES institucijose, be kita ko, bus svarstoma, kokią finansinę paramą skirti Lietuvai 2014–2020 m.

Šiuo metu ES įgyvendinama 2007–2013 m. finansinė perspektyva. Nustatyta, kad per ją Lietuva iš ES fondų turėtų gauti apie 26,479 mlrd. litų paramą. Šis 2005–2006 m. nustatytas skaičius jau nebesikeis, nepaisant to, kad Lietuvos gyventojų skaičius mažėja.

Tačiau svarstant jau kitą, 2014–2020 m. finansinę perspektyvą, Lietuvoje likusių gyventi žmonių skaičiaus neigiami pokyčiai gali turėti įtakos skiriant konkrečią paramą.

Kol kas nėra oficialiai patvirtinta, kad gyventojų skaičiaus mažėjimas gali turėti tam įtakos. "Dėl naujos 2014–2020 m. perspektyvos, jos finansinės apimties, prioritetų ir panašių dalykų dar nepriimti sprendimai", – tvirtino Europos Komisijos atstovybės Vilniuje spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Giedrius Sudikas.

Finansų ministerijos specialistai paaiškino, kad lemiamas veiksnys, nustatant ES paramos dydžius kiekvienai valstybei, yra ne jos gyventojų skaičius, o išsivystymo lygis, kitaip tariant – bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, tenkanti vienam gyventojui.

Per laikotarpį iki 2013 m. Lietuva šiek tiek priartės prie ES vidurkio pagal BVP vienam gyventojui, nes, nors ir smuktelėjusi, ekonomika vėl pradeda atsigauti, be to, jau bus panaudota milijardinė ES parama.

Būtent tai, kad Lietuva pagal išsivystymo lygį gali priartėti prie ES vidurkio, ir gali nulemti paramos sumažėjimą būsimoje septynerių metų finansinėje perspektyvoje.

Sumažės europarlamentarų

Mažėjantis gyventojų Lietuvoje skaičius bei numatoma ES plėtra gali turėti įtakos ir tam, kad jau 2014 m. vyksiančiuose Europos Parlamento (EP) rinkimuose Lietuvoje gali būti renkami ne 12, o tik 11 ar net 10 europarlamentarų.

EP informacijos biuro Lietuvoje vadovė Daiva Jakaitė neatmetė, kad ateityje Lietuvos atstovų EP skaičius gali keistis. Tačiau pirmiausia tai susiję ne su gyventojų skaičiaus Lietuvoje mažėjimu, o su tuo, kad iki kitų EP rinkimų 2014 m. ES narių skaičius gali išaugti nuo dabartinių 27 iki 28, 29 ar net 30.

Blogėjant demografinei padėčiai Lietuvoje, plečiant ES, tačiau nedidinant bendro EP narių skaičiaus, lietuvių parlamentarų gali sumažėti nuo 12 iki 11 ar net 10.

2004-aisiais, Lietuvoje pirmąkart renkant EP narius, jų buvo vienu daugiau nei yra dabar – 13.