SMULKUSIS VERSLAS

Mažas siuvėjas siuva didelei Europai

Verslo sėkmę neretai nulemia išradingumas. Siuvimo verslu užsiimantis Gintautas Toleikis, neradęs paklausos savo drabužiams Lietuvoje, dabar sėkmingai dirba Europos Sąjungos rinkai. Individualios įmonės madų salono „Auksinė siūlė“ drabužiai Europos parduotuvėse atsiduria šalia įžymiausių Vakarų mados lyderių gaminių.

Lietuviams nereikėjo

Prieš penkerius metus G. Toleikis įkūrė individualią įmonę, kurioje dirbo tik keletas žmonių. Kiek vėliau nedidelę darbuotojų grupę papildė drabužių dizainerė iš Švedijos, kurios sukurti modeliai buvo sėkmingai eksportuoti į Skandinaviją. G.Toleikis pasakojo, kad dar apie metus drabužiai buvo siuvami ir klaipėdiečiams, tačiau padaugėjus užsakymų ir atsiradus ilgalaikėms sutartims vėliau visa produkcija buvo skirta tik skandinavams.

Žingsnis po žingsnio G.Toleikio madų salonas „Auksinė siūlė“ vis labiau įsitvirtino Europoje. Verslininkas teigė, kad pasisekimui padėjo tarptautinės parodos, kuriose su lankytojais užsimegzdavo dalykiniai ryšiai. Šiandien verslininkas įkūręs 70-80 darbo vietų, uostamiesčio siuvėjų drabužius mielai perka Danijos, Švedijos, Vokietijos prekybos įmonės. Paprastai vieno modelio drabužiai siuvama mažomis partijomis.

Paklausus linas

Ką perka vakariečiai? Kokie drabužių modeliai ypač populiarūs, kur jie parduodami? G.Toleikis pasakojo, kad Vakarų šalių vartotojai ypač vertina natūralių pluoštų audinius, todėl didžiausią jo pasiūtų drabužių dalį sudaro modeliai iš lino. Lino audinių gauti nesunku: juos puikiai audžia plungiškiai.

Pasak G.Toleikio, verslo plėtra privertė keisti įmonės struktūrą: naujus modelius kuriantis žmonių branduolys susibūręs įmonės centre, o užsakymus pagal sutartis atlieka kitos siuvimo įmonėlės. Suprantama, savininkas giežtai kontroliuoja gaminių kokybę.

Padėjo Europa

Noras plėtoti verslą, įsitvirtinti Europos rinkose G.Toleikį paskatino susidomėti programomis ir projektais, kuriuos siūlo įvairūs ES fondai. Praėjusiais metais jo įmonė pateikė paraišką dalyvauti projekte „Verslo konkurencingumo skatinimas Klaipėdos ir Tauragės regionuose“, kurį finansuoja „PHARE 2000“. Projektas laimėjo konkurse, šiuo metu jau baigiamas įvykdyti.

O kokia projekto nauda įmonei? Verslininkas teigė, kad daugelis jo kolegų susiduria su finansinėmis problemomis. Kaip žinia, nepigiai kainuoja dalyvavimas tarptautinėse parodose, naujų verslo partnerių ieškojimas, įrenginių ir technikos įsigijimas. Tad pagrindinės PHARE projekto lėšos buvo skirtos šioms reikmėms. Tačiau dalyvavimas projekte naudingas ir platesniame kontekste: didėjo įmonėlės pajėgumai, daugėjo užsakymų, daugiau siuvėjų gavo nuolatinio darbo. Daugiau sumokėtų mokesčių papildė valstybės biudžetą.

Griežti reikalavimai

G.Toleikis teigė, kad dalyvauti panašių projektų įgyvendinime verta. Mūsų valstybės parama smulkiajam ir vidutiniam verslui paprastai daugiau deklaratyvi, tai kodėl nepasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama? Verslininkas neslėpė, kad, jo žiniomis, kai kurie verslininkai, iš pradžių netgi laimėję projektų konkurse, nesugebėjo išlaikyti tam tikro tempo, įgyvendinti keliamus reikalavimus. Todėl neverta slėpti, kad patyrimas naudojant ES fondų paramą atsiranda tik pamažu, šiame kelyje taip pat galima patirti nesėkmę.