Kaip BNS sakė LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas, posėdyje turėjo būti svarstomas LRT administracijos pristatymas apie protesto vertinimą pačioje organizacijoje.
„Kaip tik klausimas buvo pradėtas, tada įsiveržė minia LRT žurnalistų, gal ir darbuotojų, kurie pasakė: „Mes čia dabar būsime.“ Tada mes pasakėme iš tarybos pusės, kad tarybos posėdis yra uždaras ir uždarame posėdyje yra numatyti patvirtinti klausimai. (...) Tada jie sakė: „Mes čia vis tiek norime būti, tai mus liečia“, – pasakojo M. Jurkynas.
„Mes pasakėme, kad darbotvarkė yra tokia ir ji uždara. Tada aš paskelbiau dešimties minučių pertrauką. Buvo tik aštuoni (tarybos – BNS) nariai iš 12. Mes padiskutavome, nutarėme posėdį nutraukti ir išsiskirstyti“, – sakė jis.
Pasak jo, į posėdžių salę atėjo apie 50–60 LRT darbuotojų.
LRT Tyrimų skyriaus vadovė, protesto iniciatyvinės grupės atstovė Indrė Makaraitytė teigė, kad žurnalistai tarybos nariams atėjo papasakoti apie vykstantį protestą.
„Mes suprantame, kad kažkaip taryba kvestionuoja mūsų protestą, kaip suprantu, nelabai drįsta pakviesti mūsų pasikalbėti, tai mes atėjome jiems papasakoti apie protestą ir paaiškinti“, – žurnalistams teigė I. Makaraitytė.
Mes suprantame, kad kažkaip taryba kvestionuoja mūsų protestą, kaip suprantu, nelabai drįsta pakviesti mūsų pasikalbėti, tai mes atėjome jiems papasakoti apie protestą ir paaiškinti.
Pasak jos, protestuojančių žurnalistų bendravimas su taryba – komplikuotas.
„Tarybos pirmininkas nekviečia mūsų į diskusiją, nors yra ne vieną kartą sakęs, kad yra labai atviras ir atvira taryba kalbėtis, bet tarybos pirmininkas yra pasirinkęs tokią taktiką, kad jis skambina konkretiems žurnalistams ir tarsi perduoda kažkokį tarybos prašymą, bet net ne tarybos prašymą, o daugumos tarybos narių, nes paskui socialiniuose tinkluose likę tarybos nariai, pavyzdžiui, Deimantas Jastramskis arba Irena Vaišvilaitė, jie paneigia, kad pritaria, pavyzdžiui, tai tarybos pozicijai“, – kalbėjo žurnalistė.
Savo ruožtu M. Jurkynas teigia, kad taryba pokalbio su žurnalistais negalėjo įtraukti į posėdžio darbotvarkę, nes tam reikia 12 narių pritarimo, o posėdyje dalyvavo aštuoni. Jis teigia, kad administracija neužtikrino tarybai galimybės dirbti.
Pasak jo, ankstesniuose posėdžiuose būdavo išklausomi žurnalistų atstovai, kurie pateikdavo bendrą protestuotojų poziciją.
„Mes jau du kartus tai buvome padarę ir mes tą formatą ir kvietimą visą dialogui turime. Bet mes nedarome diskusijų su minia, kuri įsiveržia į uždarą posėdį, kurio pakeitimui reikia visų 12 narių. (...) Tu net ir norėdamas, nepažeisdamas taisyklių, negali priimti, net jei ir norėtum, to klausimo įtraukt, nes tai būtų pažeidžiant taisykles, tai būtų nevalidu“, – aiškino M. Jurkynas.
„Mes visad sakėme – turėkite savo atstovus, išsidiskutuokite poziciją ir mes galime pasišnekėti taryboje. Bet kadangi to nebuvo padaryta, tai gavosi taip, kad mes nusprendėme nutraukti posėdį, nes nepažeidžiant taisyklių, mes negalėjome jo tęsti tuo formatu, kurio reikalavo įsiveržusi minia, pažeisdama visas taisykles“, – sakė jis.
LRT tarybos pirmininkas teigė, kad į kito posėdžio darbotvarkę klausimas dėl protesto vertinimo nėra įtrauktas.
„Dabar tai jo nėra, dabar tai tikrai nėra. Į šį (posėdį – BNS) įtraukė du nariai, nes bet kokie du nariai gali įtraukti klausimą. Tai du nariai buvo įtraukę jį. Ar jie norės jį įtraukinėti į kitą, tai aš negaliu šito garantuoti“, – sakė M. Jurkynas.
Kitas tarybos posėdis numatytas balandžio 21 dieną.
Kaip rašė BNS, kovą visuomeninio transliuotojo žurnalistams vėl skelbiant tylos pauzes dėl valdančiųjų siekio pakeisti įstaigos valdyseną, LRT taryba paragino nenaudoti transliuotojo eterio tylos pauzėms, nes tai nėra jo misijos dalis, ir kurtų „pavojingą precedentą“.
Taryba teigė palaikanti žurnalistų teisę į protestą, bet skatino jos nerealizuoti LRT ištekliais.
Seimui tęsiant LRT įstatymo pakeitimų svarstymą, trečiadienio vakarą daugiau nei 10 tūkstančių žmonių buvo susirinkę į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.
Organizatorių teigimu, jei būtų priimtas dabartinis įstatymo projektas, jis suvaržytų nacionalinio transliuotojo nepriklausomumą, politizuotų LRT.
LRT vadovė: sudarydamas sutartis su Vyriausybe transliuotojas taptų marionetiniu jos įrankiu
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad sudarydamas sutartis su Vyriausybe visuomeninis transliuotojas taptų jos „marionetiniu įrankiu“.
Anot jos, šis pasiūlymas – „valdančiųjų tramdomieji marškiniai, skirti LRT“.
„Galia susikoncentruotų Vyriausybėje, o LRT taptų marionetiniu Vyriausybės politinės dienotvarkės įrankiu. Pats faktas, kad kaskart su Vyriausybe reiktų susiderėti dėl misijos apimties ir finansavimo, automatiškai reikštų LRT politizavimą“, – ketvirtadienį išplatintame komentare teigė LRT vadovė.
„Kokių derybinių svertų turėtų LRT vadovai, atėję su ištiesta ranka pas politikus? Maža to, su kiekvienu Vyriausybės pasikeitimu sutartis ir LRT mandato apimtis galėtų būti peržiūrėti, taigi, LRT misija galiausiai priklausytų nuo valdančiosios daugumos“, – pridūrė ji.
Valdančiųjų tramdomieji marškiniai, skirti LRT.
Kaip rašė BNS, grupė valdančiųjų siūlo, kad LRT veiktų pagal viešųjų paslaugų pavedimo sutartį, ši sutartis būtų sudaroma kas penkerius metus ir ji „turi garantuoti stabilų finansavimą visam jos galiojimo laikotarpiui ir užtikrinti redakcinę nepriklausomybę“.
Viešųjų paslaugų pavedimo sutarties projektą rengtų Kultūros ministerija kartu su LRT taryba, padedant Medijų tarybai kartu su LRT, teigiama pataisose.
Panašų LRT veiklos ir finansavimo modelį siūlė Interneto žiniasklaidos asociacija, kurios nariai yra didieji Lietuvos naujienų portalai.
„Net jei ir gyventume tobulame pasaulyje, kuriame politikai nuoširdžiai rūpintųsi visuomeniniu LRT vaidmeniu, ir dvi pusės suderėtų kokybišką sutartį, tai galiausiai reikštų stagnaciją“, – teigė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Penkeriems metams pasirašyta sutartis neleistų reaguoti į nuolatinius informacinės, skaitmeninės visuomenės pokyčius, geopolitinę situaciją ar aktualias tendencijas“, – sakė ji.
Visuomeninio transliuotojo vadovės teigimu, LRT taip pat nebegalėtų laisvai spręsti, kaip geriausiai sukurti vertę visuomenei įgyvendinant misiją.
„Sutartyje būtų numatytos turinio kryptys, apimtys, veiklos kriterijai. Tai panaikintų redakcinę diskreciją, veiklą iš esmės paverstų „sutartinių įsipareigojimų vykdymu“ ir neišvengiamai susiaurintų misijos įgyvendinimą“, – tikino M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jos teigimu, su šiuo siūlymu būtų naikinamas ir šiuo metu įtvirtintas LRT finansavimo modelis, jis taipogi priklausytų nuo sutarties.
Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, tokia sutartis prieštarautų įvairiems Europos teisės aktams – „nuo Žiniasklaidos laisvės akto iki Amsterdamo protokolo, kurie numato, kad visuomeninis transliuotojas turi būti nepriklausomas, stabiliai finansuojamas ir galėti vystytis“.
Be to, anot jos, būtų eliminuojami konstituciniai saugikliai.
„LRT sutarties su Vyriausybe nebegalėtų vertinti Konstitucinis Teismas. Jis gali vertinti LRT nepriklausomumą ribojančius įstatymus, tačiau visą svorį perkėlus į sutartį, tokios galimybės nebeliktų“, – sakė nacionalinio transliuotojo vadovė.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad nors tokios sutartys egzistuoja kitose Europos šalyse, jos „veikia tik tada, kai yra griežtai apribotos ir neleidžia Vyriausybei tapti faktiniu transliuotojo valdytoju“.
Seimo darbo grupėje, anot LRT vadovės, Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pateikė siūlymus, apimančius ne tik viešųjų paslaugų pavedimo sutartį su Vyriausybe ir valdybos steigimą, bet ir reikalavimą nacionaliniam transliuotojui rodyti tik išskirtinį turinį.
„Jau ne vienerius metus veikianti IŽA siekia sustiprinti savo narių konkurencines pozicijas, o LRT valdyseną peržiūrėjusi Seimo darbo grupė jai tapo strategine galimybe pasiekti realaus savo tikslų proveržio“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
„Kol dar ne vėlu, labai tikiuosi, kad IŽA nariai stiprindami savo konkurencines pozicijas į politikų atakas prieš LRT žiūrės ne kaip į galimybių langą, o kaip į būtinybę apginti demokratinius ramsčius. Kitaip po LRT ateis jų eilė“, – pridūrė ji.
Naujausi komentarai