LRT taryba balsuos dėl atsistatydinimo

Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas posėdžio išvakarėse BNS sakė girdintis įvairių nuomonių dėl atsistatydinimo.

„Vienbalsiškumo aš nemačiau, bet ar žmonės persigalvos (...) – aš ne orakulas, nežinau. Pats balsuosiu už atsistatydinimą, kaip esu viešai ir sakęs, nes aš manau, kad perkrovimo galimybė yra“, – sakė jis.

M. Jurkynas teigė neketinantis į darbotvarkę siūlyti įtraukti klausimo dėl nepasitikėjimo dabartine transliuotojo vadove Monika Garbačiauskaite-Budriene.

„Visi klausimai įtraukiami septynios dienos iki posėdžio. (...) Išskyrus, kai sutaria visi 12 (narių – BNS), bet kad visi 12 sutartų įtraukti tokį klausimą, aš sunkiai įsivaizduoju“, – teigė tarybos pirmininkas.

Posėdžio metu taip pat numatyta tvirtinti 2026-ųjų veiklos priemonių planą, tarybos ir komitetų išlaido sąmatą, LRT pajamų ir išlaidų sąmatą, investicijų planą ir kitus dokumentus.

BNS rašė, kad valdantieji socialdemokratai, „aušriečiai“ ir „valstiečiai“ siekia palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką. Jie siūlo, jog visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius anksčiau laiko gali būti atleidžiamas už tai slaptai balsavus ne mažiau kaip septyniems tarybos nariams iš 12, jeigu nepatvirtinama metinė transliuotojo veiklos ataskaita arba jeigu jis netinkamai atlieka funkcijas.

Šiuo metu galiojančiame LRT įstatyme nustatyta, kad generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas balsuojant atvirai, tam reikia aštuonių iš 12 tarybos narių balsų, o atleidimo pagrindas turi būti viešasis interesas.

Posėdžio išvakarėse į Seimą buvo atvykusi Venecijos komisijos delegacija, kuri aiškinosi galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei.

Be kita ko, praėjusią savaitę kritikos LRT vadovybė sulaukė dėl priimto ir vėliau atšaukto sprendimo nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas.

M. Jurkynas tada BNS teigė, kad toks sprendimas galimai neatitinka transliuotojo misijos užtikrinti nuomonių įvairovę ir ragino vadovę trauktis.

Direktorės pareigas palikti siūlė ir premjerė Inga Ruginienė, kuri pabrėžė, jog priimtu ir vėliau atšauktu sprendimu buvo peržengtos ribos.