Rūsiai dažniausiai atrodo kaip sandėliai ar tarnybinės patalpos. Tačiau ateityje po Lietuvos miestais galėtų atsirasti visai kitokia daugiafunkcė infrastruktūra. Pavyzdžiui, įprastą dieną čia veiktų sporto salė, o krizės atveju – slėptuvė.
Kazlų Rūdos meras sako tiesiai – priedanga neturi stovėti tuščia, nesvarbu, yra pavojus ar ne.
„Kalbame apie infrastruktūrą, kuri nuolat veikia ir taikos metu, kuri yra naudinga ir patraukli vietiniams gyventojams“, – teigė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška.
Meras įsivaizduoja tokį modelį: įprastą dieną po žeme vyksta sporto treniruotės, būreliai.
„Imtynės, boksas, stalo tenisas ir taip toliau“, – vardijo M. Varaška.
Tačiau vos paskelbus oro pavojų ar radiacinę grėsmę, erdvė virsta priedanga.
„Jeigu ji yra 50 metrų, gali talpinti 1500 žmonių kaip priedanga, jei 100 metrų – gali būti 3000 žmonių“, – aiškino M. Varaška.
Tokią idėją statyti naujos kartos požeminius objektus savivaldybės jau pateikė ministerijoms.
„Savivaldybės kreipėsi į Vyriausybę – Vidaus reikalų, Krašto apsaugos, Aplinkos ir Finansų ministerijas“, – sakė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Krašto apsaugos ministerija susidomėjo. Tačiau su sąlyga – plėsti paskirtį. Tokias erdves pritaikyti ir visuotinei gynybai.
„Ar tai būtų šaudymas, ar gebėjimas valdyti dronus, medicininis pasirengimas“, – vardijo krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Pavyzdžiui, dabar Lietuvoje yra 67 šaudyklos ir tirai. Tačiau mokymosi vietų, anot ministerijos, reikia daugiau.
„Mes matome poreikį dar mažiausiai 49 tokioms erdvėms, kuriomis galėtų naudotis tiek kariuomenė, tiek šauliai, medžiotojai, sportininkai ir ginklų savininkai“, – teigė T. Godliauskas.
Universalius požemius palaiko ir vidaus reikalų ministras. Sako, tai geras būdas sutaupyti.
„Valstybei, nedidelei kaip Lietuva, tai labai geras būdas, nes lėšų ir resursų turime pakankamai ribotai“, – aiškino vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Tačiau gyventojų reakcijos – labai skirtingos.
„Nėra čia ko bijoti, nepabėgsi nuo likimo. Nėra ko slėptis – eiti gatve, nesvarbu“, – kalbėjo vyras.
„Bando po priedangomis viską pakišti – sporto sales, kavines, sandėlius“, – piktinosi praeivis.
„Palikti tuščias, nes priedangos būna įvairiuose pastatuose“, – svarstė praeivė.
„Jeigu jos išnaudojamos dienos metu ir dienos metu reikia eiti į priedangą, tada gali būti problemų, nes jos nesutalpins tiek žmonių, kiek reikia“, – teigė vyras.
Kol kas tai tik idėja. Neaišku nei kada atsiras pirmasis požeminis objektas, nei kiek jų Lietuva realiai galėtų pastatyti.
„Tikiuosi, po dviejų ar trijų mėnesių galėsime į jūsų klausimą atsakyti tiksliai ir aiškiai, kada numatoma pirmojo tokio objekto rangos pradžia“, – sakė M. Varaška.
„Pilietiškumo erdvės, kurių pagrindinis tikslas – turėti bent po vieną erdvę kiekvienoje iš dešimties apskričių“, – aiškino T. Godliauskas.
Neaišku ir dėl vietų. Ar teks statyti viską nuo nulio, ar bus pritaikomi esami pastatai. Savivaldybės tikina, kad sklypų turi.
„Per viešųjų pirkimų sistemą mes ir 2027 metais nepastatysime, todėl reikėtų supaprastinti Viešųjų pirkimų įstatymą“, – teigė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Savivaldybės skaičiuoja, kad preliminariai viena mažesnė požeminė erdvė galėtų kainuoti apie 3–3,5 mln. eurų.
„50 proc. finansavimo turėtų būti skiriama iš Krašto apsaugos ministerijos, o 50 proc. skirtų savivaldybė, kuri galėtų projektą vystyti savo teritorijoje“, – aiškino T. Godliauskas.
Dar yra ir Briuselio pinigai.
„Finansinis papildymas – 152 milijonai eurų europinių lėšų“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė.
Tačiau ar verta statyti milijoninius požeminius rūsius, kai nesutvarkytos esamos priedangos? Praėjusi savaitė išryškino spragų – jų apstu.
„Vienas dalykas – nežinojo, kur bėgti. Kitas dalykas – žinojo, kur bėgti, bet jos buvo užrakintos, neprieinamos, sutalpina tris–penkis žmones“, – kalbėjo praeivis.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Vyriausybė svarsto dalį problemų spręsti technologijomis.
„Krizės metu valdyti visą priedangų tinklą galbūt būtų galima ir nuotoliu. Atėjus ekstremaliai situacijai ar pavojui, elektroniniai sprendimai galėtų atrakinti priedangas iš nuotolio“, – aiškino T. Godliauskas.
„Sistemos gali būti skirtingos – centrinė, vieno mygtuko priedanga arba mygtuko prieiga tam tikriems asmenims“, – teigė V. Kondratovič.
Tačiau plėsti priedangas siūlo tie, kurie su jomis tvarkosi prasčiausiai – merai.
„Priedangų būtų pritrūkę maždaug 400 tūkstančių gyventojų“, – sakė Valstybės kontrolės atstovas.
Valstybės kontrolės auditas parodė, kad net 33 iš 60 savivaldybių negali užtikrinti trumpalaikės gyventojų apsaugos.
(be temos)
(be temos)
(be temos)