Lietuvai gresia prarasti ES paramą: gali atsirasti ir papildomas mokestis

Buvusi Vyriausybė Europos Sąjungai žadėjo proveržį su elektromobiliais – reformą „Judame neteršdami aplinkos“, bet tai virto fiasko. 

Įsipareigota, kad per porą metų su europine kompensacija Lietuvoje bus nupirkta 12 tūkst. 250 elektromobilių, o praėjus pusei termino patvirtinta tik 18 paraiškų. Įsipareigota įregistruoti 1 tūkst. netaršių sunkvežimių – patvirtinta 21 paraiška. Įsipareigota įrengti 5 tūkst. 240 naujų elektromobilių krovimo stotelių – patvirtinta paraiškų dėl 432 stotelių. 

Aplinkos ministras sako, jog elektromobilių mažai, nes krovimo tinklas neišvystytas. O tinklas nevystomas, nes išnuomoti žemę įkrovimo stotelei turinti Nacionalinė Žemės tarnyba reformuojama ir nedirba gerai.  

LNK stop kadras.

„Dėl elektromobilių krovos stotelei reikalingo vieno kvadratinio metro žemės nuomos sutarties sudarymo aukciono būdu – procedūra nėra labai aiški ir suprantama. Daugelis savivaldybių viešųjų elektromobilių krovos stotelių planus yra sustabdę“, – teigė aplinkos ministras Povilas Poderskis. 

Elektromobilių plėtra planuota pagal specialų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo planą, vadinamą RRF. Lietuva įsipareigojo padaryti reformų ir gauti beveik 4 mlrd. eurų. Valstybės kontrolė atliko auditą ir skelbia, kad Lietuva nevykdo daugybės įsipareigojimų. Lietuva devynis mėnesius jau negauna pusės milijardo paramos ir tai gali būti ne pabaiga. 

„Žiūrėdami į ateitį vėl matome tam tikrų rizikų dėl dar didesnio kiekio rodiklių. Matome, kad 12 rodiklių, iš įvertintų 45, šiai dienai vėluoja. Žvelgiant į dar 17 rodiklių, matyti rizika tiek dėl jų apimties pasiekimų, tiek dėl įgyvendinimo numatytu laiku“, – aiškino valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas. 

Dabartinė valdžia kaltina buvusią konservatorių Vyriausybę.

„Europos Komisija (EK) nieko nereikalavo – tai yra pačios Lietuvos įsipareigojimas pasiekti rodiklius, atsižvelgiant į EK iškeltas problemas. Sakyti, kad mums tai yra per daug arba mes nespėjame, tai yra visus akmenis mėtyti į savo daržą“, – akcentavo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Buvusi finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo nedramatizuoti. Esą dar Ingridos Šimonytės Vyriausybė sutarė su Briuseliu, kad vietoje neįvykdytų įsipareigojimų prisiims naujus. Europos Komisija to dar nepatvirtino. 

„Dėl objektyvių aplinkybių EK yra linkusi pakeisti tuos rodiklius, todėl esame neformaliai suderinę 30 rodiklių keitimą“, – sakė Seimo narė G. Skaistė. 

Per vasaros karščius Lietuvoje neretai užsidega durpynai. Už europinius pinigus planuota pritaikyti durpynus natūraliai gamtai ar net žemės ūkiui, bet niekas tuo nesusidomėjo.

Svarstyta reformas durpynuose keisti į miškų atsodinimą – tai paprasčiau ir norinčių yra.

Vietoje fiasko patyrusio elektromobilių proveržio, pasiūlyta finansuoti elektros kaupiklius gyventojams.  

„Yra didinamos apimtys elektros kaupimo įrenginių, kai žmonės įsirengia saulės elektrinę“, – pabrėžė G. Skaistė.

Planą rengusi buvusi ministrė G. Skaistė sako, jog vienintelis dalykas, dėl kurio Briuselis neatsitraukia, tai reikalavimas įvesti naujus mokesčius.  

„Būtų plečiama mokesčių bazė tų mokesčių, kurie yra ekonomikai mažiau žalingi – žalieji ir turto mokesčiai“, – kalbėjo Seimo narė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Finansų ministras primena, jog ankstesnė Vyriausybė Briuseliui pažadėjo nekilnojamojo turto mokestį.

„Gali būti būtinas. Bet esame pradiniame etape, mėginame susivokti“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius.

Matoma ir priešinga grėsmė, kad Briuselis patvirtins Lietuvos prašomus pokyčius ir skirs visą paramą. Bet laiko procedūroms jau dabar nėra daug – pusantrų metų. Lietuva gali nesugebėti milijardų išleisti efektyviai.

„Kai kurias veiklas reikia prafinansuoti iki 2026 metų rugpjūčio pabaigos. Ir tai gali būti taip pat toks butelio kaklelis ir gali sukelti tam tikrų rizikų“, – pripažino R. Šadžius.

Paprastai tariant, gali vykti europinių milijonų taškymas ne projektams, kurie keltų Lietuvos lygį, o tiesiog siekiant įsisavinti.

„Jei išsiblaškysime su 30 prioritetų, tai tada į pabaigą turėsime krūvą nepanaudotų sumų ir tada taškysimės tais pinigais“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. 

Anot Valstybės kontrolės, be elektromobilių labiausiai vėluoja atsinaujinančios energetikos projektai, mokslo skatinimo programos, parama startuoliams.