Pasiekimai

Lietuva jau NATO narė

Po Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštų deponavimo ceremonijos Vašingtone Lietuva ir dar šešios Vidurio ir Rytų Europos valstybės įstojo į NATO.

Raštų deponavimo ceremonija JAV valstybės departamente vyko 20 valandą 45 minutės Lietuvos laiku. Jos metu Premjeras Algirdas Brazauskas JAV valstybės sekretoriui Kolinui Pauelui įteikė dokumentus, patvirtinančius Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimą Lietuvoje.

Analogiškus raštus įteikė Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos ir Bulgarijos premjerai, kurie Baltuosiuose rūmuose susitiko su JAV prezidentu Džordžu Bušu. Jis oficialiai paskelbė apie naujųjų narių priėmimą į Aljansą.

Norą tapti NATO nare Lietuva pareiškė 1994 metų sausio pradžioje tuometinio Prezidento A.Brazausko laiške NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Verneriui. Prisijungti prie NATO Lietuva pakviesta Prahoje 2002 metų lapkričio 21 dieną.

Premjerai pareiškė

Septynių Rytų ir Vidurio Europos valstybių priėmimas į NATO yra didžiulis žingsnis link bendros vizijos - nepadalintos, demokratiškos ir taikios Europos. Tai pareiškė septynių naujųjų Aljanso narių premjerai tarptautiniame dienraštyje “International Herald Tribune” paskelbtame bendrame straipsnyje “Kertinis įvykis - nuo Baltijos iki Juodosios jūros”.

Publikacijoje teigiama, kad naujosios NATO valstybės narės puikiai suvokia ne tik narystės privalumus, bet ir su ja susijusius įsipareigojimus, pranešė Užsienio reikalų ministerija. “Mes tampame NATO narėmis jos 55-ųjų metinių sukakties išvakarėse. Pasirašydamos Šiaurės Atlanto sutartį 1949 metų balandžio 4 dieną, dvylika sąjungininkių paskelbė esą pasiryžusios “apginti demokratijos principais pagrįstą laisvę, bendrą savo tautų paveldą ir demokratiją, asmens laisvę ir įstatymų viršenybę”. Šis įsipareigojimas taip pat svarbus šiandien, kaip ir praėjusiais dešimtmečiais. Pastaraisiais metais žymiai pasikeitus saugumo situacijai pasaulyje, ši nuostata tapo dar aktualesnė”, - straipsnyje teigia naujųjų NATO narių premjerai.

Jie pabrėžia, kad, “siekdamos sėkmės, Europa ir Šiaurės Amerika turi veikti išvien. NATO pasiekimai, kaip ir ši plėtra, tai įrodo”.

Stojimo kronika

Pirmieji Lietuvos ir NATO ryšiai užsimezgė dar 1991 metų gruodį, kai Lietuva kartu su kitomis Vidurio Europos valstybėmis buvo pakviesta įkurti Šiaurės Atlanto Bendradarbiavimo Tarybą (NACC), kurios tikslas - Rytų ir Vakarų blokų pasitikėjimo bei bendradarbiavimo stiprinimas.

Iki 1994 metų Lietuva nebuvo oficialiai paskelbusi savo noro įstoti į NATO ir svarstė įvairias saugumo užtikrinimo alternatyvas, tarp jų neutralumo politiką, jungimąsi į kelių mažų valstybių aljansą, dvišalį aljansą su viena iš didžiųjų valstybių ir narystę daugiašaliame kolektyviniame aljanse. Tačiau daugiausia privalumų žadėjo narystė NATO.

Ėmus laikytis nuoseklios integracijos į NATO politikos, 1994 metų sausio 4 dieną Lietuvos prezidentas A.Brazauskas išsiuntė laišką į NATO su oficialiu prašymu priimti Lietuvą į Aljansą. Tą patį mėnesį Lietuva prisijungė prie Partnerystės taikos labui (PTL) iniciatyvos, lapkritį buvo pasirašyta pirmoji Lietuvos ir NATO Individualios partnerystės programa. PTL programa Lietuvai suteikė galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir pratybose, plėsti ryšius su Aljansu ir į jį įeinančiomis valstybėmis.

1994 metų birželio 10 dieną Lietuva įteikė NATO pristatomąjį dokumentą, kuriame pateikė integracijos į Aljansą strategiją.

1994 metais buvo įsteigtas Baltijos šalių batalionas (BALTBAT) kartu su Danijos, Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių pagalba.

1995 metų sausio 31 dieną Lietuva prisijungė prie PTL programos Gynybos planavimo ir peržiūros proceso. Tai reglamentavo informacijos teikimą Aljansui apie Lietuvos karines pajėgas, mokymo centrus, pastangas siekiant suderinamumo su NATO pajėgomis.

1996 metų pradžioje Lietuva pradėjo dalyvauti NATO vadovaujamoje IFOR (“Taikos įtvirtinimo pajėgų”) operacijoje Bosnijoje.

Nuo 1997 metų Lietuva pradėjo aktyviai dalyvauti NATO ir šalių partnerių Euro-Atlanto Partnerystės taryboje, kurioje daug dėmesio skirta PTL programos įgyvendinimui. Nuo 1997 metų Lietuva, kuri buvo laikoma pasiruošimo stojimui į NATO lydere tarp Baltijos šalių, ėmė propaguoti bent vienos Baltijos šalies priėmimo į NATO idėją. 1997 metų liepą Madride NATO šalių narių vadovų susitikime pažymėta, kad Baltijos valstybės padarė pažangą siekiant saugumo ir stabilumo užtikrinimo Baltijos regione. 1997 rugpjūtį Lietuvos Vyriausybės nutarimu įsteigta šalies misija prie NATO.

1999 metų balandį Vašingtone vykusiame NATO šalių narių vadovų susitikime patvirtinta tolesnė Aljanso atvirų durų politika ir pasveikintos Lietuvos pastangos siekiant narystės organizacijoje. Susitikime taip pat priimtas Narystės veiksmų planas, kuriame rekomenduojamos pasirengimo narystei Aljanse priemonės politinėje, ekonominėje, gynybos, išteklių, saugumo ir teisinėje srityse. Rugsėjį Aljansui pristatytas Lietuvos pasirengimo narystei planas.

Tais pačiais metais Seime buvo priimtas Krašto apsaugos sistemos strategijos įstatymas, pagal kurį Lietuvos krašto apsaugos sistemos biudžetas iki 2001 metų palaipsniui pasieks NATO šalių narių gynybos biudžetų santykinį vidurkį - 1,95-2 proc. BVP.

2000 metų gegužės 19 dieną Vilniuje devynių NATO valstybių kandidačių Albanijos, Bulgarijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Makedonijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Rumunijos užsienio reikalų ministrai pasirašė “Vilniaus pareiškimą”, kuriuo prasidėjo politinis ir praktinis bendradarbiavimas tarp narystės Aljanse siekiančių valstybių. Pareiškimą pasirašiusios valstybės pradėtos vadinti V-9 grupe, o jų bendradarbiavimas - “Vilniaus procesu”. “Vilniaus proceso” dalyvių susitikimų tikslas - daryti įtaką NATO narių sprendimui dėl Aljanso plėtros 2002 metais.

2000 lapkritį Lietuvos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu Lietuvos integracijos į NATO vyriausiuoju koordinatoriumi paskirtas ambasadorius Giedrius Čekuolis.

2001 sausio 31-vasario 2 dienomis Lietuvoje su darbo vizitu lankėsi NATO ekspertų grupė, kuri vertino, kaip Lietuva vykdo pagal šalies pasirengimo narystei NATO programą 2000-2001 metams prisiimtus įsipareigojimus. 2001 metų gegužę vienuolika Lietuvos parlamentinių partijų pasirašė susitarimą dėl Lietuvos gynybos politikos 2001-2004 metais. 2001 metų gegužės 10-12 dienomis Bratislavoje įvykusioje V-9 premjerų konferencijoje prie grupės prisijungė Kroatija, ir “Vilniaus procesas” tapo “V-10” grupe.

2001 m. gegužės 27-31 dienomis Vilniuje vyko NATO Parlamentinės Asamblėjos pavasario sesija, kurioje kalbą pasakė organizacijos generalinis sekretorius lordas Džordžas Robertsonas.

2001-ųjų liepos 6 dieną pirmą kartą į Klaipėdos uostą atplaukė aukštos parengties NATO laivų eskadra, kurią sudarė septynios Kanados, Vokietijos, Nyderlandų, Portugalijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir JAV fregatos, Norvegijos povandeninis laivas ir Jungtinės Karalystės tankeris.

2002-ųjų sausio 18 dieną Vašingtone vykusiame susitikime su Lietuvos vadovu Valdu Adamkumi JAV prezidentas Džordžas Bušas sakė remiąs NATO plėtrą ir pavadino Lietuvą narystės Aljanse siekiančių šalių lydere. Tų pačių metų vasario 22 dieną Vilniuje su oficialiu vizitu lankėsi NATO generalinis sekretorius Džordžas Robertsonas. 2002-ųjų gegužės 17 dieną JAV Senatas priėmė Laisvės sutvirtinimo aktą (Freedom Consolidation Act), kuriame išreiškė paramą NATO plėtrai artimiausiu metu.

2002-ųjų lapkričio 21 dieną Lietuva Prahoje gavo oficialų kvietimą prisijungti prie Aljanso. Iš karto po Prahos viršūnių susitikimo, lapkričio 22-23 dienomis, Vilniuje lankėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas, kuris pasveikino Lietuvą su kvietimu prisijungti prie NATO.

2002-ųjų gruodžio 11 dieną tuometinis Prezidentas Valdas Adamkus patvirtino derybų dėl Lietuvos stojimo į NATO delegaciją, kuriai vadovavo Užsienio reikalų ministerijos (URM) sekretorius, integracijos į NATO vyriausiasis koordinatorius Giedrius Čekuolis. 2003-iųjų sausio 13-ąją įvyko pirmasis konsultacijų dėl Lietuvos įstojimo į Aljansą raundas, kuriame Lietuvai atstovavo G.Čekuolio vadovaujama delegacija.

Kovo 26 dieną Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje Briuselyje NATO generalinis sekretorius, 19-os Aljanso valstybių ambasadoriai prie NATO ir 7 pakviestųjų į Aljansą šalių užsienio reikalų ministrai pasirašė Lietuvos ir dar šešių Rytų, Vidurio ir Pietų Europos valstybių prisijungimo prie NATO protokolus.

Kovo 1 dieną Lietuva gavo naujojo NATO generalinio sekretoriaus Japo de Hopo Šeferio laišką, kuriame oficialiai buvo pakviesta prisijungti prie Šiaurės Atlanto sutarties.

Kovo 10 dieną Lietuvos Seimas ratifikavo Šiaurės Atlanto sutartį. Kovo 11 dieną Prezidentas Rolandas Paksas pasirašė sutarties ratifikavimo įstatymą, prisijungimo prie Šiaurės Atlanto sutarties raštą ir prašymą JAV valstybės sekretoriui deponuoti šį raštą.

Kovo 12 dieną Lietuvoje pirmą kartą viešėjo naujasis NATO generalinis sekretorius Japas de Hopas Scheferis, kuris vizito metu pareiškė, kad Lietuvos bei dar šešių valstybių narystė NATO padės užtikrinti didesnį saugumą bei prisidės kuriant Europą ne tik be skiriamųjų linijų, bet ir be baimės. Kovo 17 dieną vienuolika Lietuvos politinių partijų įsipareigojo 2005-2008 metais krašto apsaugai skirti ne mažiau kaip 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), taip pratęsiant 2001 metais pasirašytą susitarimą.

Lietuva švęs

Vakar Vilniuje prasidėję renginiai baigsis įspūdingu fejerverku Katedros aikštėje penktadienį.

Įstojimo į NATO proga pirmadienį Vilniuje, prie Krašto apsaugos ministerijos, vyko šventinis renginys “Lietuva dainuoja taikai”. Atėjusieji į šventę buvo vaišinami kareiviška koše ir arbata. Aikštėje renginio metu eksponuoti šarvuočiai, šiuolaikiški artilerijos pabūklai ir ugnies valdymo centras.

Balandžio 2 dieną, penktadienį, Briuselyje bus iškeltos naujų NATO narių - Lietuvos, Latvijos, Estijos, Slovakijos, Slovėnijos, Bulgarijos ir Rumunijos - vėliavos prie Aljanso būstinės Briuselyje. Tuo pat metu, kai bus keliamos naujų Aljanso narių vėliavos Briuselyje, visuose Lietuvos miestuose 10.45-11.15 val. bus iškilmingai pakeltos Lietuvos valstybės ir NATO vėliavos.

Prieš šią ceremoniją vyks iškilmingas Seimo posėdis, po jo - įvairūs šventiniai renginiai, kuriuos organizuoja Lietuvos kariuomenė kartu su vietos savivaldybėmis. Tą pačią dieną visuose Lietuvos kariuomenės daliniuose vyks atvirų durų diena, nors kai kuriuose miestuose gyventojų patogumui su kariuomenės gyvenimu iš arti bus galima susipažinti tiesiog miesto centruose, pavyzdžiui, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje.

Vilniuje, Gedimino prospekte, pirmą kartą istorijoje vyks karinės technikos paradas, kuriame bus pristatytas Algirdo batalionas - pirmasis Lietuvos kariuomenės dalinys, pasiruošęs vykdyti plataus spektro karines operacijas su NATO pajėgomis už Lietuvos ribų. Kolona judės Gedimino prospektu nuo Nepriklausomybės aikštės iki Vilniaus gatvės, iš kur pasuks į dešinįjį Neries krantą. Balandžio 2-osios vakare Katedros aikštėje rengiamas šventinis Lietuvos įstojimo į

NATO minėjimas. Prie Arkikatedros sienos bus pastatytas milžiniškas 200 kvadratinių metrų dydžio kino ekranas, kuriame bus galima pamatyti Lietuvos kelią į NATO - valstybės istoriją nuo Vytauto Didžiojo laikų iki šių dienų.

Aikštėje susirinkusius žmones daina pasveikins Vytautas Kernagis, Neda, Violeta Riaubiškytė, Česlovas Gabalis, Povilas Meškėla.

Kovo 29-ąją, kai Lietuva faktiškai tapo visateise NATO nare, paskelbti atmintina diena siūlo Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Jungtinių Amerikos Valstijų ambasada Vilniuje pirmadienį pasveikino Lietuvą įstojus į NATO.